LTTeisine paslauga vadiname ekvivalentinius kultūrinius mainus visuomenėje, kai subjektai naudojasi tiek kitų visuomenės narių patarnavimais, kiek patys jiems patarnauja. Kultūra – tai visuomenės narių tarpusavio naudinga veikla, jos laimėjimai, atsiradę tenkinant žmonių gerovės poreikius. Buvo prieita prie išvados, kad teisinė paslauga, kurios struktūrą sudaro tapačios subjektų pareigos ir teisės, šalina socialinio nestabilumo ir prieštaravimų priežastis, o dėl teisinių paslaugų visuomenėje įsivyravimo pasiekiamas teisingumas ir santarvė. Dėl to visa visuomenė yra suinteresuota, kad visuomenės ir jos valdžios institucijų santykiai plėstųsi būtent teisinės paslaugos pagrindu, tačiau valdžios institucijos, taip pat ir policija, negali veikti savo nuožiūra, o turi remtis įstatymais. Jeigu įstatymai įtvirtins vieno kurio nors teisės subjekto kultūrinę viršenybę, jų pagrindu visuomenėje vykstantys patarnavimai negalės vadintis teisinėmis paslaugomis. Dėl to tam, kad visuomenės ir jos institucijų santykiai plėtotųsi tapataus savitarpio įsipareigojimo pagrindu, būtina, jog jų santykius reguliuotų teisinis įstatymas. Policijos veikla grindžiama griežto teisėtumo pagrindu, dėl to jos funkcijos bei organizacinė pertvarka gali būti atliekama tik vadovaujantis tokią veiklą reglamentuojančiu norminiu aktu. Policija iki šiol lieka nevisiškai reformuota teisėsaugos institucija, galinčia užtikrinti žmogaus teises. Teisinei jos reformai būtinas teisinis įstatymas. Straipsnyje, remiantis įvairių autorių straipsniais, bandoma suvokti, kokią reikšmę teisinei policijos paslaugai turi turiningasis teisinis įstatymas, ko dar reikia, kad visuomenės ir policijos santykiai plėtotųsi remdamiesi būtent teisinės paslaugos praktika, kuri maksimaliai garantuotų žmogaus teises. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Teisiniai santykiai; Teisinis įsttymas, policija, visuomenė, teisinė raida, žmogaus teisės; Teisinė paslauga; Teisių ir pareigų vienovė; Įstatymas, policija, visuomenė, teisinė paslauga; Žmogaus teisės ir laisvės; Constitution; Human rights and freedoms; Law, police, society, legal service; Legal law, police, society, legal development, human rights; Legal relations; Legal service; Unity of rights and duties.
ENWe understand the concept as an equivalent cultural exchange in society, when the number of services subjects use is equal to the number of services they render. A conclusion has been drawn that legal service, the structure of which comprises identical duties and obligations of subjects, eliminates prerequisites for social instability and discrepancies, and that due to legal service society reaches the state of justice and getting on. The development of relations based on legal services between the society and authorities is within the interests of society. But state institutions and the police can not act on their own. They must carry out its activities within legal framework. If laws consolidate cultural superiority of a certain subject, the services on this basis could not be called legal services. In order for relations between and institutions to develop on the basis of adequate mutual obligations it is necessary for these relations to be regulated by legal laws. Activities of the police are strictly based on the foundation of legality, therefore its functions and organizational reform may only be carried out on the basis of a legal act regulating this kind of activities. Until now the police has remained the only one unreformed institution of law enforcement. That’s why legal reform of the police needs a legal law. And although legal law is the basis of development of legal services, it is not enough for cultural exchange between subjects to take place in the way of legal service. The author has tried to perceive the importance of legal law to legal service of the police. He also tried to find out what else is necessary for relations of society and the police to develop in the practical framework of legal service, which guarantees human rights to the utmost. [Text from author]