Viešojo sektoriaus ekonomika ir antiekonomika
LTLietuviškoje informacinėje erdvėje beveik negirdėti termino „viešasis sektorius“. Tai, kas Vakaruose ir visame pasaulyje vadinama viešuoju sektoriumi, mūsų šalyje yra tapatinama su valdžia. Tai vienas iš mūsų kalbos ideologizavimo ir ideologinio manipuliavimo pavyzdžių. Šaime straipsnyje aptariamos šiuolaikinėje Lietuvoje įsitvirtinusios viešojo sektoriaus sampratos ydos, iškreiptas viešojo sektoriaus ir ekonomikos santykio suvokimas, antiekonomikos reiškinys viešajame sektoriuje, šio reiškinio priežastys. Straipsnio autorius nesiekia ambicingų akademinių tikslų, bet tikisi, jog tai, kas sakoma, bent dalį skaitytojų paskatins dar kartą pasitikrinti savo pasaulėžiūrinę aksiomatiką ir priimti nuostatą, kad viešasis sektorius, viešas gyvenimas yra neišgalvota, o reali visuomenės dalis, kartu su privačiu sektoriumi, privačiu gyvenimu sudaranti vieningą, nedalomą ir persipynusią visumą. Jos pagrindinis požymis yra ne valdžia, o bendrieji poreikiai. Valdžia tėra priemonė tiems poreikiams tapti tikrove. Ji gali būti geresnė ar blogesnė (praktiškai niekada ji nebūna ideali), geriau ar blogiau pasiekianti bendrų tikslų. Dabartinė šalies negalia kyla iš sutrikusio viešojo gyvenimo tvarkos, iš to, kad visuomenė yra prastai informuojama ir dezinformuojama. Kol šalis nesuvoks sisteminės negalios, kol pagrindiniais galios centrai – žiniasklaida, verslas – nesupras viešojo gyvenimo esmės ir svarbos, negerbs viešojo intereso, tol Lietuvoje bus gajūs viešąsias blogybes, antiekonomiką gaminantys visuomeninio gyvenimo režimai.Reikšminiai žodžiai: Antiekonomika; Ekonomika; Išteklių ribotumas; Sisteminis; Valstybė; Viešasis sektorius; Viešojo sektoriaus ekonomika; Visuomenė; Antieconomy; Economics; Economics of public sectors; Economy; Limitations of the resource; Public sector; Society; State; Systemic.
ENThe information space of Lithuania hardly ever uses a term “public sector”. The phenomenon western countries and other countries of the world refer to as public sector is usually identified as authorities in Lithuania. It is one of examples of ideologization and ideological manipulation of our language. This article discusses defects in the concept of public sector used in the contemporary Lithuania, perverted perception of public sector and economy interaction, the phenomenon of anti-economy in the public sector and its causes. The author of the article does not seek academic achievements, but hopes that the article will encourage at least part of readers to reconsider their worldviews and accept the concept that public sector and public life is not a fictional but actual part of society, which, together with private sector and private life, make a united, undivided and intermingled unity. Its main feature is not power but common demands. Power is only a means to satisfy these demands. It can be better or worse (it is hardly ever ideal) thus allowing achieving common aims in a better or worse manner. The present malaise of the country stems from improper public sector organisation and from the fact that the public is poorly informed or misinformed. Until the state understands that its systemic dysfunctions and until the main power centres, i.e. mass media and business, perceive the meaning and significance of public life and show respect to public interest, Lithuania will be full of public disorders and public life regimes provoking anti-economy.
