LTStraipsnyje analizuojama Mažesniųjų brolių pranciškonų ordino (OFM) institucinė raida Lietuvoje XX a. I pusėje, siekiama patikslinti ir papildyti istoriografiją naujais faktais, statistiniais duomenimis. Analizuojami klausimai: 1) kaip šis ordinas buvo atkurtas, 2) kaip lietuviai vienuoliai jautėsi vokiečių pranciškonų globoje ir 3) kaip ši vienuolija buvo sunaikinta. Apžvelgiamos pranciškonų ordino atkūrimo 1906-1912 m. aplinkybės, lietuvių kunigų pastangos sulietuvinti caro valdžios represijas išgyvenusį vienintelį Lietuvoje Kretingos konventą. 1913 m. jis buvo prijungtas prie Silezijos šv. Jadvygos provincijos komisariato teisėmis. Nepaisant šios provincijos paramos, puikių lavinimosi užsienyje galimybių, lietuviai pranciškonai nebuvo patenkinti vokiečių globa, 1931 m. jiems pavyko įkurti savarankišką Lietuvos pranciškonų Šv. Kazimiero provinciją. Nors vienuolija sėkmingai augo, išplėtojo pastoracinę bei socialinę veiklą, dėl vidinės krizės 1940 m. ji vos nesuskilo. Kaip ir kitos vyrų vienuolijos, tarpukariu pranciškonai atidarė berniukų gimnaziją (Kretingoje), kuri palengvino kandidatų lavinimą, leido religinę periodiką, steigė bažnytines brolijas. Tai buvo populiarus ordinas, nestokojęs pašaukimų, augantis, tačiau sužlugęs dėl politinių priežasčių: 1949 m. buvo sovietinio režimo sunaikintas kartu su visomis Lietuvos vyrų ir moterų vienuolijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė sudėtis; Institucinė veikla; Katalikybė Lietuvoje; Kretingos vienuolynas; Pranciškonai; Savarankiška provioncija; Sovietų okupacija; Vienuolijos; Catholicism in Lithuania; Ethnical structure; Franciscans; Independent province; Institutional organisation; Kretinga convent; Religious orders; Soviet occupation.
ENThe article analyses the institutional development of the Order of the Friars Minor in Lithuania in the first half of the 20th c. It seeks to revise and supplement the historiography with new facts and statistical data. The following issues are analysed: 1) the re-establishment of the order, 2) the feelings Lithuanian monks had under the patronage of the German Franciscan order and 3) how this order was destroyed. The circumstances under which the order was re-established in 1906–1912 and the efforts of Lithuanian priests to Lithuanise the only Lithuanian convent in Kretinga, which had suffered through tsarist repressions, are reviewed. In 1913, it was affiliated to the St. Jadwyga Province in Silesia. Despite the support offered by the province, perfect possibilities for education abroad, Lithuanian Franciscans were not content with the German patronage, and in 1931, succeeded in establishing an independent Lithuanian Franciscan province – St. Casimir Province. Although the monkhood was growing successfully, the internal crisis of 1940 almost destroyed it. Like other male monkhoods, the Franciscans opened a high school for boys in the interwar period (in Kretinga), which facilitated the education of candidates, published religious periodical issues, established church brotherhoods. It was a popular order, but it collapsed because of political reasons: it was destroyed by the Soviet regime in 1949 together with all other Lithuanian male and female monkhoods.