LTAnalizuojant kolektyvinio protesto dinamiką Lietuvoje Atgimimo laikotarpiu, straipsnyje nagrinėjama, kokia socialinė terpė yra palankesnė kolektyvinio veiksmo mobilizacijai, – ar socialiniam judėjimui susikurti reikalingi silpnieji, ar stiprieji socialiniai ryšiai. Pirmoje dalyje apibrėžiamos stipriųjų ir silpnųjų ryšių sąvokos bei aptariama socialinių tinklų reikšmė kolektyvinio veiksmo mobilizacijai. Antroje dalyje analizuojama sovietmečio visuomenės socialinė mikro struktūra, skirtingos socialinės terpės – oficialioji, alternatyvioji legalioji ir pogrindžio visuomenė – ir jų vaidmuo Atgimimo laikotarpiu. Pabaigoje parodoma, kurioje iš terpių gimė Sąjūdis, kokie veikė socialiniai protesto mechanizmai ir koks vaidmuo teko silpniesiems bei stipriesiems ryšiams skirtinguose kolektyvinio veiksmo mobilizacijos etapuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinio veiksmo mobilizacija; Silpnieji ryšiai; Socialinis judėjimas; Socialinių tinklų analizė; Stiprieji ryšiai; Sąjūdis; Sąjūdis, socialinis judėjimas, silpnieji ryšiai, stiprieji ryšiai, socialinių tinklų analizė, kolektyvinio veiksmo mobilizacija; Collective action contentious politics; Social movement; Social movement, weak ties, strong ties, social network analysis, collective action, contentious politics; Social network analysis; Strong ties; Sąjūdis; Weak ties.
ENIn analysing the dynamics and mechanisms of mass protest from 1987 to 1988 in Lithuania, this article explores what kind of social ties – strong or weak – are conducive to the mobilisation of collective action in a (post-)totalitarian society. The empirical analysis is based on data collected as part of the 2009-2011 research project "The phenomenon of Sąjūdis: network analysis of a civic movement". First, the article defines the distinction between strong and weak ties, and highlights the importance of social networks for the mobilisation of collective action. Second, it analyses the micro-structure of Lithuanian society in the Soviet period. Based on the type of network ties, three distinct social arenas are distinguished: underground society, alternative legal society and official society. Finally, the article analyses which of these arenas could be seen as the seedbed of the Sąjūdis movement. Also demonstrated is the distinct role of different kinds of social ties at different stages in the development of the movement. [From the publication]