Memory of sovereignty and sovereignty over memory: Poland, Lithuania and Ukraine, 1939–1999

LTIr revanšizmas, ir etninis valymas, ir karas – visa tai yra atminties rezultatai. Pasaulio dalyje, kurioje sienos keičiasi, kurioje nacionalistų žudynės ir kruvini konfliktai gerai prisimenami, taika yra, mažų mažiausiai, įdomus reiškinys. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos lietuviai tikėjo, kad Lenkija užgrobtų Vilnių, jeigu tik gautų bent menkiausią šansą tai padaryti, o lenkai vadino ukrainiečius didžiausiais ir baisiausiais (po Vokietijos) priešais. Tačiau po 1989 metų Lenkija ir jos rytinės kaimynės – Lietuva ir Ukraina – sėkmingai įveikė praeities problemas. Nacionalinio suvereniteto svarbos kolektyvinei atminčiai klausimas, ir galimybė suverenitetui nugalėti atmintį per tautinę politiką, apima keturias teorines problemas. Pirma, reikia atskirti istoriją nuo atminties. Nei viena, nei kita negali būti tiriama atskirai, ir vis dėlto be koncepcijų atskyrimo nė vienos iš jų tyrimas negali būti sėkmingas. Antra, būtina atskirti du kolektyvinės atminties tipus. Pirmasis yra individų, dalyvavusių įvykiuose, atsiminimai. Šita atminties rūšis straipsnyje pavadinta „personaline masių atmintimi“. Antroji yra organizaciniai principai, kuriais naudodamasi tautinė individų sąmonė organizuoja tautinę istoriją. Trečia, mintyje reikia turėti komunistinės jėgos įtaką atminčiai ir nacionalinei istoriografijai. Ketvirta, būtina nubrėžti ribas, kurios lieka atsakingam politiniam lyderiavimui, kai laisvos valstybė suverenumo kriterijus yra svarbesnis už atmintį. Šios keturios problemos atitinka istorinius periodus: 1939–1947 metus, 1947–1989 metų periodą ir istoriją po 1989 metų.Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė atmintis, pokario Europa, Lietuva, Lenkija, Ukraina; Lenkai, ukrainiečiai, lietuviai, kolektyvinė atmintis, tarpetniniai santykiai; Collective memory, post war Europe, Lithuania, Poland, Ukraine; Polish, ukrainians, lithuanians, colective memory, ethnic inter-relations.

ENRevanchism, ethnic cleansing and war are the results of memory. In the place where the borders change and the memories about nationalists' slaughter and bloody conflicts are alive, the peace is an interesting phenomenon. Since the end of the World War II, Lithuanians believed that Poland would occupy Vilnius if there were at least a little chance to do it; the Polish treated Ukrainians as the biggest and the most terrible enemy (after Germany). After 1989, Poland and its neighbours in the East: Lithuania and Ukraine, had successfully overcame their problems. The issues that include four theoretic problems are the importance of the national sovereignty to collective mind and the sovereignty's ability to overcome the mind through national politics. First, the history shall be separated from memories. Neither one, nor another may be analysed separately; however, in order to make a successful analysis it is essential to separate them. Second, the two types of the collective mind shall be distinguished. The first type is the memories of individual people who participated in the events. It is called the “personal mind of masses”. The second is the organisational principals that are used by the national consciousness of individuals in order to organise the national history. Third, the influence of the Communistic power to the mind and national historiography shall be considered. Fourth, it is essential to make limits that are intended for responsible political leading, when the sovereignty criterion of the independent state is more important than the mind. The four problems correspond to the following historic periods: 1939–1947, 1947–1989, and 1989–now.

• Linguistic landscape as an arena of conflict : language removal, exclusion, and ethnic identity construction in Lithuania (Vilnius) / Irina Moore. Routledge handbook of language in conflict / edited by Matthew Evans, Lesley Jeffries, Jim О 'Driscoll. Abingdon, Oxon: Routledge, 2019. P. 376-397.
• Memory and democratic pluralism in the Baltic States – rethinking the relationship / Eva-Clarita Onken. Journal of Baltic studies. 2010, vol. 41, no. 3, p. 277-294.
• Vilnius memoryscape: razing and raising of monuments, collective memory and national identity / Irina Moore. Linguistic landscape. 2019, 5, 3, p. 248-280.