Ezoterizmas literatūroje ir literatūros istorijoje

LTŠis straipsnis susijęs su ezoterizmo sąvokos dažnėjimu humanistikoje. Bandoma aiškintis šios sąvokos šaknis tradicijoje. Grįžtama prie ezoterizmo ištakų, ieškoma ryšio tarp ezoterizmo ir idealistiškai aiškinamos meno bei kūrybos prigimties. Pabrėžiant ezoterizmo ir modernizmo sąveiką, dėmesys sutelkiamas į XX a. pradžios lietuvių literatūrą, programiškai reiškusią slaptumo, kažko „aukštesnio, mistiško“ pasiilgimą. Konstatuojamos ezoterizmo, okultizmo, misticizmo, iš dalies ir hermetizmo sąsajos. Dabar ezoterizmo sąvoka yra plačiausia. Metodologiškai orientuojamasi į fenomenologinę literatūros ir literatūros proceso sampratą. Literatūros procesuose svarbūs ne tik išoriniai (socialiniai, politiniai, ekonominiai) veiksniai, bet ir vidiniai sąmonės judesiai, susiję su aiškesnėmis ar sunkiau paaiškinamomis ilgesio, nerimo, ieškojimo būsenomis, su subjektyviomis kūrėjų patirtimis, vienas kito perskaitymu. Pirminiais ryšiais ezoterizmas susijęs su pirmykštėmis ir misterinėmis religijomis, jis rodo uždarumą, tikybos doktrinų ir kulto slaptumą. Kultūros istorijoje ezoterizmas reiškia bendresnį polinkį į paslaptingumą, neišaiškinamumą tiek pačiame žmoguje, tiek jo pasaulyje. Ezoterizmas yra sena intelektualinė tradicija, įgalinanti alternatyvos buvimą. Literatūros ezoterizmas nesilaiko jokios doktrinos ribų, yra eklektiškas. Literatūrinį ezoterizmą galima suprasti kaip vieną modernizmo tendencijų, kylančių iš siekio remtis individualiaisiais pradais, nesitenkinti buities, esamybės pavidalais, siektis paslaptingų esmių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ezoterizmas; Hermetizmas; Okultizmas; Gnosticizmas; Patyrimas.

ENThis article is inspired by the increased attention received by the esoteric in humanities. The author examines the roots of esoterism in tradition and the links between esoterism and an idealistic explanation of art and creative nature. The connection between esoterism and modernism is stressed, focusing on early 20th century Lithuanian literature, which programmatically declared a longing for what is secret, something “higher and mystical”. Links are established between esoterism, occultism, mysticism and hermitism. Methodologically the orientation is toward a phenomenological conception of literature and the literary process. In the literary process, not only the external (social, political, economic factors) are important, but also the internal movements of consciousness. These are linked with clear or somewhat more difficult to explain states of longing, anxiety, and searching, and with the personal experience of artists. Esoterism is rooted in ancient mysterious religions and shows the secretness of religious doctrines and cults. In cultural history esoterism denotes an inclination to the mystical and unexplainable, both in people and in the world. Esoterism is an old intellectual tradition that makes possible the existence of an alternative. Literary esoterism has no defined limits, it is eclectic. Literary esoterism can be understood as one of modernism’s tendencies, arising from a desire to rely on personal beginnings, not to be satisfied with the objects of everyday life and existence, but to seek the hidden essence. [From the publication]