Salantų bažnyčios liturginiai indai ir kiti reikmenys

LTApie pirmosios Salantų bažnyčios liturginius indus žinome tik iš rašytinių šaltinių. Geriausiai jos turtinę padėtį XVII a. nušviečia 1677 m. vizitacijos akto duomenys. Iš jų matyti, kad, nepraėjus nė pusei šimtmečio nuo fundacijos akto pasirašymo, bažnyčia jau turėjo nemenką liturginių indų kolekciją. Dalis reikmenų buvo įgyti bažnyčios koliatorių Salantų dvaro savininkų rūpesčiu ir lėšomis. Apie pasikeitimus Salantų bažnyčioje XVIII a. antrojoje pusėje informuoja 1770 m. vizitacijos aktas. Be to, iš šio laikotarpio yra išlikę net keletas senųjų liturginių reikmenų. Seniausia iš jų yra priešais didįjį altorių kabanti amžinosios šviesos lempa. Vienas iš puošniausių indų Salantų bažnyčioje yra didžioji monstrancija. Ją 1776 m. bažnyčiai dovanojo tuometė Salantų dvaro savininkė Ona Vainienė, kurios mergautinė pavardė Munster. 2008 m. ekspedicijos metu Salantų bažnyčioje užfiksuota vienuolika mišių taurių. Keturios iš jų buvo įsigytos dar XVIII a. antrojoje pusėje. Tai tipiški vėlyvojo baroko neornamentuoti indai. Šiuo metu Salantų bažnyčioje turimų liturginių indų rinkinį sudaro XVIII-XX a. pirmosios pusės reikmenys. Dauguma jų buvo įsigyti ar dovanoti antrajai Salantų bažnyčiai. Rašytiniai šaltiniai ir išlikę daiktai liudija pagrindiniais auksakalystės dirbinių donatoriais XVII-XVIII a. buvus Salantų dvarininkus Vainas. Straipsnyje pristatoma Salantų bažnyčios senųjų liturginių indų ir kitų metalo dirbinių kolekcija. Remiantis išlikusiais rašytiniais šaltiniais ir stilistine kūrinių analize, bandoma rasti dirbinių užsakovus, nustatyti kūrinių sukūrimo laiką bei aplinkybes.Reikšminiai žodžiai: Auksakalystė; Gorskiai; Liturginiai indai; Salantų bažnyčia; Vainos; Churh of Salantai; Goldsmithery; Gorskiai; Gorskies; Liturgical vessels; Liturgikal vessels; Salantai church; Vainas; Vainos.

ENA set of liturgical vessels currently housed in Salantai Church is composed largely of the pieces from the 18th to the first half of the 20th century. Most of them were acquired or donated to the second Salantai Church. The written sources and extant items point to the Vaina family, the owners of Salantai, as the main 17th-18th-century donor of goldwork articles. The oldest object donated by the family to the church is a sanctuary lamp. An inscription on the upper part of the lamp tells us that it was acquired in 1758, through the efforts of Salantai pastor Rev. Pranciškus Mykolas Kavaliauskas with a donation by Marijona Vainaitė-Gorskienė. One of the most sumptuous vessels in Salantai Church is the Great Monstrance, donated to the church in 1776 by Ona Münster-Vainienė, the owner of Salantai estate at the time. She also donated other objects to the church: a gilt chalice, four silver candles, and an altar cross. Most of these liturgical vessels are the work of Lithuanian goldsmiths. In the second half of the 19th century, more items of mass production, including imported articles (mainly from Poland) found way into Salantai Church. Though the collection of Salantai Church is just a small part of the entire body of Lithuanian sacred goldwork heritage, it reflects some most general historical trends of manufacturing and acquiring of liturgical vessels, trends of dominant forms and decor in the province. [From the publication]