Senosios Salantų bažnyčios altorių ir jų paveikslų istorinė ir meninė apžvalga

LT1630 m. pastatyta Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia amžiams bėgant ne kartą rekonstruota ir remontuota, dėl šios priežasties keitėsi interjero įranga ir altorius įprasminę dailės kūriniai. Bajorų patronatui priklausiusios bažnyčios XVII-XIX a. meninio apipavidalinimo kokybę ir realizavimą daugiausiai lėmė jos fundatoriai - Salantų ir Grūšlaukės dvarų savininkai ir pačios bažnyčios tarnai, o prasminį ir idėjinį turinį - vyravusios kontrreformacijos idėjos, baroko kultūra ir vietinės dailės stilistinės tradicijos. Visa senosios Salantų bažnyčios interjero įranga, ypač altorių sakralinis turinys ir jų meninis apipavidalinimas, įtikinamai liudija, kad per visą savo istoriją šie maldos namai buvo gyvas darinys, jautriai reagavęs į aktualius bažnytinio, vienuolinio ir visuomeninio gyvenimo atgarsius, taip pat ir į vyravusių meninių tradicijų kaitos poslinkius. Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais, bandoma rekonstruoti senojoje Salantų bažnyčioje buvusių altorių, kaip svarbiausios sakralinės įrangos, raidą, apžvelgti susiklosčiusias maldingumo tradicijas ir formas, aptarti išlikusius altorinius paveikslus Žemaičių vyskupystės religinio gyvenimo ir bendrajame XVII-XIX a. sakralinės dailės kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Altorius; Baroko kultūra; Ikonografija; Salantų bažnyčia; Salantų bažnyčia, altorius, sakralinė dailė, ikonografija; Altar; Baroque culture; Church of Salantai; Iconography; Sacral fine art; Salantai church.

ENThe original church of the Assumption built in 1630 in Salantai underwent successive repairs and reconstructions leading also to changes in the equipment of the interior and the works of art, which reflected religious ideas connected with individual altars. From the 17th to the 19th century, the quality of artistic work created for the church depended largely on its patrons-boiars, the rulers of the estates of Salantai and Grūšlaukė. The iconographic programme of the church was inspired by the ideas of the Counter Reformation movement and Baroque culture, and was influenced by local trends in art. The idea of a consistent spiritual formation, initiated by the Counter Reformation was never abandoned in Salantai, but found expression in the images and dedications of the altarpieces and their titular saints. From the inception of the church, the altars dedicated to Our Lady dominated. The fervour of Marian piety in Salantai was not only demonstrated by the number of Virgin Mary's titular altars, but experienced in that singular respect paid to the miraculous image of Our Lady of Guadalupe in the High Altar. It was also obvious in the grandeur, with which the Marian feasts, the Nativity of the Blessed Virgin Mary, the Immaculate Conception, and the Assumption used to be celebrated in Salantai. A strong monastic presence was another influence on the nature of local piety, reflected in turn, in the dedications of the altars in the church.Besides the Jesuits whose veneration of Our Lady was central for Salantai spiritual practices, another formative force were the Trinitarians - promoters of the contemplation of the Holy Trinity and the cult of Jesus of Nazareth. The altar of the Holy Trinity was established in the church at a relatively early date, and the existence of a fraternity of the same name bespoke of the Trinitarian contribution. The altar with a copy of the statute of the so-called Jesus of Antakalnis - this image from St Peter and Paul's Church in Vilnius was proliferated across Lithuania - was also connected with the Trinitarian tradition in Salantai. The altars dedicated to the founder of the Franciscan Order St Francis of Assisi and his faithful follower Anthony of Padua point to the influence of the Franciscan or Bernardine friars, the promoters of the veneration of the Passion of Christ. Typical of Baroque epoch piety, it was visualised in a sculptural image of the Crucified Lord. The Franciscan devotional tradition also prompted the appearance of the altars dedicated to the Holy Family, St Anne and St Joseph and respective images. Over the centuries, the emerging traditions of this church profited also from the experience of other monastic orders. It is therefore possible to conclude that the interior of the old church of Salantai, the sacred content and artistic form of its altarpieces witness the unique vibrancy of this church throughout its entire existence. It absorbed the ideas and common practices of ecclesiastic, monastic and social life and presented them in a form mirroring the changing artistic tradition of the day. [From the publication]

• Olga Pavelčikienė – bažnytinės tekstilės siuvinėjimo meistrė / Jonas Tilvikas. Res humanitariae. 2013, t. 14, p. 261-274.
• Šv. Onos - idealios žmonos, motinos ir senelės įvaizdis XVIII a. - XIX a. pirmosios pusės Lietuvos katalikiškoje dailėje / Lijana Birškytė-Klimienė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: vyrai ir moterys / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 220-267.
• Trinitorių šventieji šio ordino ir kitose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnyčiose / Regimanta Stankevičienė. Excellentia virtutum: šventieji Lietuvos kultūroje / sudarytoja Asta Giniūnienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 149-190.