Mobilizuojančio komunikacijos tinklo plėtra : Sąjūdžio augimas Klaipėdoje 1988 m.

LTStraipsnyje aptariamas klausimas, kokie struktūriniai veiksniai įtakojo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmėjų gretų augimą Klaipėdoje 1988 m. rudenį. Šioje struktūrinėje analizėje Sąjūdis apibrėžiamas pasitelkus mobilizuojančio komunikacijos tinklo sąvoką, kuri sutelkia dėmesį į struktūrinius informacijos perdavimo mechanizmus ir jų efektyvumo klausimą. Remiamasi prielaida, kad kuo efektyviau perduodama informacija tinklo viduje ir kuo daugiau žmonių ji pasiekia, tuo greičiau jie mobilizuojami kolektyviniam veiksmui, o pilietinė parama įgyja aiškesnę išraišką. Sąjūdžio struktūros augimą Klaipėdoje galima traktuoti kaip socialinio komunikacijos tinklo plėtrą, kai pereinama nuo gana individualizuotų informacijos perdavimo kanalų, dažnai apsiribojančių atskiro individo socialiniu tinklu ir pažįstamų būreliu, prie labiau formalizuotų komunikacijos formų. Tokiomis prielaidomis grindžiama analizė rodo, kad aktyvus Sąjūdžio rėmimo grupių gausėjimas Klaipėdoje prasideda ne nuo ideologinio lūžio visuomenės sąmonėje, o nuo organizacinių klausimų sprendimo. Sąjūdžio formalizavimas leido peržengti individualizuotos komunikacijos tinklo ribas, išsprendė Sąjūdžio vadovybės teisėtumo klausimą, atvėrė platesnius kanalus centralizuotam informacijos perdavimui, kur kas didesnei auditorijai ir leido mobilizuoti masinę piliečių paramą. Šie teiginiai grindžiami 1988 m. Sąjūdžio ir oficialios spaudos analize, Sąjūdžio dokumentais ir Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių interviu medžiaga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Socialiniai judėjimai; Socialiniai judėjimai, mobilizacija, komunikacijos kanalai, socialiniai tinklai, Sąjūdis; Socialiniai tinklai; Sąjūdis; Klaipėda; Reform Movement of Lithuania; Social movements; Social movements, mobilisation, communication channels, social networks, the Reform Movement of Lithuania; Social networks.

ENThis article explores the structural conditions facilitating the rapid growth of public support for Sąjūdis (the Reform Movement of Lithuania) in Klaipeda in Autumn 1988. Here Sąjūdis is defined as a mobilising communication network; this concept opens the way for research into modes of information communication and for discussion of the issue of the efficiency of social networks. Methodologically, the study is based on the assumption that efficient communication of information within a social network involves reaching larger numbers of recipients, more effectively mobilises citizens for collective action, and increases the size and visibility of civic support. The growth of Sąjūdis is therefore treated as the development of a social communication network, where individualised channels of personal communication, which usually limit information-spread to the small-scale social networks of individuals, were transformed into more formalised modes and channels of communication. The argument is that the sudden growth of Sqjūdis support groups in Klaipeda should be treated not as a collective ideological awakening on a large scale, but rather as a cumulative effect of the formalisation of the movement. The formalisation of Sąjūdis expanded the social network beyond individualised channels of personal communication, solved legitimacy problems within the movement, opened channels for centralised information provision, and led to efficient management of mass support and collective actions. The article draws on materials published in both Sąjūdis and official media in 1988, on the internal records of the movement, and on interviews with former Sąjūdis leaders in Klaipeda. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History