Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos

LTPasibaigus kovoms su Kryžiuočių ordinu ir 1422 m. pasirašius Melno taikos sutartį, dabartinės Salantų apylinkės buvo beveik negyvenamos. Todėl čia ir bažnyčios atsirado daug vėliau negu centrinėje Žemaitijoje. XVI a. pradžioje teritorija nuo Platelių iki jūros su Palanga, Kretinga, Gargždais priklausė Kęsgailoms. Tame krašte anksčiausia Platelių bažnyčia pirmąkart minima 1523 m. Apie Salantų bažnyčią rašoma dar XIX a. Žemaičių vyskupijai skirtuose Stanislovo Čerskio ir Motiejaus Valančiaus darbuose. Salantų apylinkės ir bažnyčia taip pat apžvelgiami emigracijoje išspausdintose Broniaus Kviklio knygose. Gana išsamų rašinį apie Salantų parapijos prieglaudą (špitolę) 1821 m. paskelbė kun. Tadas Laurinavičius. Jis taip pat surašė ir bažnyčios fundatorius, žymesnius aukotojus. Daug žinių apie Salantų bažnyčią, ypač mūrinės šventovės statybą, yra kun. Pranciškaus Urbonavičiaus straipsnyje. Iš dabartinių autorių galima paminėti Juliaus Kanarsko publikaciją. Šiame rašinyje plačiau apžvelgiama Salantų parapijos praeitis: atskleidžiama Salantų bažnyčios kaip pastato ir bendruomenės istorinę retrospektyva; aptariami parapijos filijų, švietimo (parapijinės mokyklos) istorijos aspektai; pateikiamos Salantų parapijos klebonų, žymesnių Salantuose dirbusių kunigų, taip pat žymesnių pasauliečių, kilusių iš Salantų parapijos arba ten gyvenusių trumpos biografijos.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Grūšlaukės bažnyčia; Istorija; Kalnalio bažnyčia; Parapija; Salantai; Salantų bažnyčia; Salantų parapija; Church; Grūšlaukė church; History; Kalnalis church; Parisch; Salantai; Salantai church; Salantai parish.

ENAfter the fights against the Teutonic Order ended and the Treaty of Melno was signed in 1422, the current Salantai localities were almost uninhabited. Thus, churches here appeared much later than in central Samogitia. At the beginning of the 16th c., the territory from Plateliai to the sea, including Palanga, Kretinga and Gargždai, belonged to the Kęsgaila family. The earliest Plateliai church was mentioned for the first time in 1523. Salantai church is described in the 19th c. works of Stanislovas Čerskis and Motiejus Valančius dedicated to the Samogitian Diocese. Salantai localities and church are also overviewed in the books of Bronius Kviklys published in emigration. In 1821, priest Tadas Laurinavičius published a pretty exhaustive essay about the shelter for poor and old people of the Salantai parish. He also recorded church founders and more prominent benefactors. The article by priest Pranciškus Urbonavičius contains a lot of information about Salantai church, in particular the construction of a stone shrine. Julius Kanarskas’ publication could be mentioned among contemporary authors. It more widely explores the past of Salantai parish: reveals the historical retrospective of Salantai church as the building and community; discusses the aspects of the history of parish chapels of ease and education (parish school); presents short biographies of Salantai parish parsons and the laity who descended from Salantai or lived there.