LTStraipsnyje pristatomas analitinis autorių požiūris į psichologijos/sociologijos sandūroje sukurtą Šeimos žemėlapio metodą; nurodoma jo vieta kokybinių socialinių tyrimų metodologijoje; aptariamos metodo ištakos bei duomenų rinkimo procedūros. Parodoma, kad taikant Šeimos žemėlapio metodą vadovaujamasi simbolinio interakcionizmo įkūnytais metodologiniais principais, duomenų rinkimo ir interpretavimo procedūrose pasitelkiama atvira šeimos samprata bei diadine šeimų tyrimo samprata. Duomenų rinkimas apima tris pakopas: šeimos narių sąrašą, žemėlapį bei giluminį interviu. Šeimos žemėlapio metodas metodologinio požiūrio ir tripakopės struktūros dėka kokybinių tyrimų gausoje išsiskiria keliais ypatumais: tiriamojo apibūdinimų vizualizacija, trianguliacija, verbalinės ir neverbalinės informacijos derinimu, tiriamojo įveiklinimu. Pateikiami empirinių tyrimų pavyzdžiai liudija apie metodo galimybes, atliepiančias šiuolaikinį žinojimą ir integruojančias inovacines sociologinio tyrimo strategijas. Aptariami metodo keliami specifiniai reikalavimai tyrėjui bei tyrimo etikai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Interviu; Kokybiniai tyrimai; Trianguliacija; Vizualizacija; Šeima; Family; Interview; Qualitative research; Triangulation; Vizualisation.
ENThe article presents the author's analytical method for qualitative family mapping which was created by bringing together elements of psychology and sociology. Although created inductively, this method has two sources: Kvebaek's sculpture technique and Jorgenson's research into young families with children. The family mapping method is based on an open concept of the family, the 'definition of situation' and is associated with the interpretive tradition in sociology and symbolic interactionism. The gathering of the data includes three steps: listing, mapping and in-depth interviewing. Four characteristics of the method can be distinguished: visualisation of individual conceptualisations, the gathering of verbal and non-verbal information, triangulation within the method and the active (creative) participation of an individual. Examples from empirical data show that the method is contemporary and offers innovative tools for social research. However, the method's advantages have implications both for the researcher and for research ethics. [From the publication]