Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos

LTNors bendras nedarbo lygis nuo 2001 m. šalyje gana sparčiai mažėjo, jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis. Išryškėjo ir kitos nepalankios tendencijos – mažėja jaunimo aktyvumas šalies vidaus rinkoje. Nedarbas mažėjo labai sparčiai, tačiau daugelis anksčiau buvusių jaunų bedarbių taip ir nepapildė šalies dirbančiųjų gretų, o tapo ekonomiškai neaktyviais gyventojais, kurie iškrito iš darbo rinkos. Dėl ekonomiškai neaktyvių gyventojų gausėjimo tarp jaunimo šalies ūkis kasmet patiria nuostolių: nesukuriama dalis BVP, atsiradusio darbuotojų deficito sąlygomis lėtėja šalies ūkio raida. Šiame straipsnyje vertinama jaunimo padėtis darbo rinkoje atsižvelgiant į jos raidos tendencijas, tiriama tam tikrų veiksnių įtaka jaunimo nedarbui, atskleidžiamos tiriamos demografinės grupės padėties darbo rinkoje analizės tobulinimo galimybės, siūlomi nauji rodikliai jaunimo padėčiai darbo rinkoje vertinti. Tradiciškai susiklostė, kad vertinant jaunimo padėtį darbo rinkoje dažniausiai apsiribojama nedarbo lygio rodikliu. Tačiau siekiant ištirti nagrinėjamą problemą giliau, svarbu gerokai paįvairinti tyrimo instrumentarijų. Todėl vertindami jaunimo padėtį darbo rinkoje autoriai panaudojo daug papildomų nedarbą apibūdinančių rodiklių išryškinti įprasto jaunimo nedarbo lygio rodiklio trūkumus. Siekdami tiksliau aprašyti esamas darbo rinkos tendencijas ir išvengti esamos situacijos vertinimo iškraipymų, autoriai siūlo skaičiuoti harmonizuotą jaunimo nedarbo lygio rodiklį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Darbo rinką apibūdinantys rodikliai; Metodinės jų skaičiavimo problemos; Nedarbo lygis; Užimtumo lygis; Employment rate; Indicators of labor market; Labor market indicators; The labor market; The methodological problem of computing; Unemployment rate.

ENAlthough since 2001 the unemployment rates were decreasing in the country, the problems of the youth employment and integration into labour market are still topical. A part of young residents had left for other countries, including the EU countries. Moreover, some other unfavourable tendencies appeared, ex. the youth activity has decreased in the inner market. The unemployment rates had decreased rapidly, however, many former young unemployed people did not occupy workplaces; they became the economically inactive residents that dropped out of the labour market. Because of the increase of economically inactive young residents, the country's economy suffers a loss: a part of GDP is not created, the development of the economy becomes slower because of the deficit of employees. The article evaluates the status of the youth in the labour market taking into consideration its development tendencies, analyses the influence of some certain factors to the unemployment of the youth, reveals the potential ways to improve the situation of the analysed demographic group, and proposes new factors for the evaluation of the youth unemployment. Traditionally, only the factor of unemployment rate is considered when evaluating the status of the youth in the labour market. In order to make a deeper analysis of the problem, it is essential to vary the analysis. Therefore, when evaluating the status of the youth, the authors, in order to emphasize the defects of the current factor for the youth unemployment evaluation, used additional factors that describe the unemployment. In order to describe the tendencies of the labour market more accurately and to avoid the deviation of the current evaluation, the authors propose to calculate the harmonised factor of the youth unemployment level.

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology