Eponiminiai architektūros, meno ir statybos terminai lietuvių kalboje
LTStraipsnyje aptariama terminų svarba dalykinėje (specialybės) kalboje. Apžvelgiama architektūros, mokslo ir meno sankirtos tema. Apibūdinami eponiminiai terminai. Laikomasi nuostatos, kad terminas, savo sandaroje turįs vardažodį – asmenvardį, miesto, kaimo, kitos geografinės vietos, šalies ar tautos, genties pavadinimą – vadintinas eponiminiu. Tokios rūšies lietuvių kalbos terminai yra nenagrinėti, todėl šis straipsnis galėtų būti pradžia diskusijoms ar gilesniems tyrimams. Analizuojamos loginės-semantinės sąsajos tarp eponiminio termino ir pradinio šaltinio – vardažodžio. Kadangi nagrinėti vienažodžiai terminai yra skoliniai, apžvelgiami ir jų etimologijos aspektai. Pateikta daug faktinės medžiagos, kuri padeda nustatyti ir atpažinti pagrindinius eponiminių terminų darybos būdus bei modelius. Daroma išvada, kad pateiktuosius modelius galima taikyti ir kitų specialybių terminų daryboje, nes jie atspindi galimą gramatinį pasirinkimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dalykinis bendravimas; Dalykinės raiškos priemonės; Eponimas; Metonimija; Mokslo kalba; Semantinė sąsaja; Specialusis žodynas; Terminas; Eponymy; Means of the subject expression; Metonymy; Semantic links; Specialized vocabulary; Subject communication; Term; The language of science.
ENThe article discusses the importance of terms in subject- matter conversation. The issue of architecture as being the crossing of science and art is reminded of. Eponymous terms are defined. The opinion is held that such a term which is a person’s name, the name of a city, village, of some other geographical place, of a country or nation, as well as of a tribe included in its structure, can be called an eponymous term. The Lithuanian terms of such a kind were not discussed till now, that’s why the article could give the start for discussions or for more thorough studies in this field. Logical – semantic links between the eponymous term and its original source (theproper name) are examined. As one-word terms are loans, or borrowings, their original source is indicated. A lot of material is presented, and it could help to determine and identify the main ways of the formation of eponymous terms as well as their structural patterns. The given patterns could be successfully applied in forming the terms of other special fields. [From the publication]
- Architektūros terminai lietuvių ir anglų kalbose : bendrybės ir skirtybės / Laimutė Kitkauskienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2006, t. 28, p. 171-196.
- Architektūros terminų perteikimo problemos K. Framptono knygos "Moderniosios architektūros kilmė ir pagrindai" lietuviškame vertime / Aleksandra Posaškova, Nijolė Burkšaitienė. Vertimo studijos. 2021, t. 14, p. 86-102.
- Asmenvardinių makroekonomikos terminų variantiškumas / Ramunė Vaskelaitė. Terminologija. 2023, 30, p. 95-121.
- Eponiminiai aprangos terminai "Aiškinamajame aprangos terminų žodyne" / Aušra Rimkutė-Ganusauskienė. Terminologija. 2023, 30, p. 122-141.
- Iš terminų radimosi, kūrimo ir funkcionavimo patirties / Marija Liudvika Drazdauskienė. Santalka. 2008, t. 16, Nr. 2, p. 147-165.
- Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys / Kazimieras Gaivenis. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 145 p.
- Mitoniminiai terminai pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje / Palmira Zemlevičiūtė. Terminologija. 2024, 31, p. 204-221.
- Rašybos variantiškumo astrologijos terminijoje priežastys / Ramunė Vaskelaitė. Terminologija. 2022, 29, p. 94-119.
- Stilistika / Kazimieras Župerka. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2012. 113 p.
- XIX a. pab.–XX a. pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu „liga“ ir būdvardžiu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis / Palmira Zemlevičiūtė. Terminologija. 2020, 27, p. 233-257.
