Lietuvių tautos ir valstybės atskirties anatomija: istoriosofinė interpretacija
LTStraipsnio autorius svarsto, ar lietuvių tautos neištiks prūsų likimas. Straipsnyje įvardijamos aktualios Lietuvos visuomenės problemos: jaunosios kartos emigracija, gyventojų socialinė diferenciacija, valstybinio valdymo sistemos biurokratėjimas, teisingumo stoka, vartojimo kulto įsigalėjimas ir kitos. Klausiama, nuo kada atsirado lietuvių tautos ir jos valstybės vienybės stygius. Teigiama, kad dabartinės lietuvių tautos, jos pamato nykimas – ilgalaikis procesas. Jis prasidėjo ir įgavo pagreitį būtent nuo valstybės vienio su tauta nykimo, nuo atsiradusios atskirties virtimo politine ir net kultūrine tradicija. Todėl klausiama: ar mūsų valstybę tvarkančios politinės bei administracinės jėgos geba ir apskritai ar yra nusiteikusios kontroliuoti bei stabdyti lietuvių, kaip etninės tautos nykimą, netgi lietuviškų etninių žemių tolesnį tirpimą valstybės teritorijoje? Ar geba ugdyti modernią politinę lietuvių naciją, kurios narius tiesiog ir derėtų vadinti lietuviais, o ne kokiais tai „Lietuvos žmonėmis“? Tautos, tautiškumo, lietuvybės sąvokos tapo marginalinėmis, t. y. atsidūrusiomis populiarios politikos užribyje. Šiandien vėl atsidūrėme istorijos kryžkelėje: arba tautos ir valstybės atskirtis su visais savo negatyviais padariniais toliau plėtosis, arba per vargus bus siekiama didesnio tautos ir valstybės vieningumo. Ir vienai, ir kitai tendencijai būdingas ir inertiškumas, ir sąmoningumas. Ir viena, ir kita pusė, vienu ar kitu būdu ieško, telkia šalininkus.Reikšminiai žodžiai: Atskirtis; Lietuviai; Tapatybė; Tauta; Valstybė; Identity; Lithuania; Lithuanians; Nation; People; Separation; State.
ENThe author of the article considers whether Lithuanians' destiny will not be the same as Prussians. The topical Lithuanians' problems are indicated in the article: emigration of the youth, social differentiation of people, bureaucratisation of the governing system, lack of justice, establishment of consumption cult and etc. The question is when the lack of solidarity of the Lithuanian nation and its state appeared? It is stated that disappearance of the Lithuanian nation and its foundation is a long-lasting process. It started and fastened with the disappearance of solidarity when the appeared disjuncture became a political tradition instead of a cultural one. Therefore, the question is whether the political and administrative powers that rule our state are able and eager to control and prevent the disappearance of Lithuanians, as an ethnic group, and the Lithuanian ethnic area in the territory of the state? Is it capable to educate a modern political nation of Lithuanians which members must be simply called Lithuanians instead of some “people of Lithuania”? The concepts of nation, nationality and Lithuanian identity became marginal, i.e. they were pushed out of the margin of popular politics. Today we are again at the crossroad of history: either the disjunction of the nation and the state will spread with its negative effects or a better solidarity of the nation and the state will be reached severely. Both tendencies are characterised by inertia and consciousness. Both of them aim to attract the supporters.
