Skurdas ir jo priežastys Lietuvoje

LTSkurdas – problema, su kuria susiduria Lietuvos ir išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojai. 2000 m. JT Tūkstantmečio viršūnių susitikime buvo numatyti tūkstantmečio plėtros tikslai, kurių vienas svarbiausių - mažinti gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį. Įgyvendinti šį tikslą siekia ir Lietuva. Lietuvoje didžiausio ekonomikos klestėjimo laikotarpiu skurde gyvenančių žmonių skaičius tik didėjo. 2003 – 2008 metais materialinį nepriteklių turinčių žmonių padidėjo nuo 17 iki 27 proc. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse skurstančių žmonių sumažėjo: Liuksemburge – nuo 10 iki 4 proc., Nyderlanduose – nuo 11 iki 5 proc., Švedijoje – nuo 9 iki 5 proc. Panaši situacija Lietuvoje buvo ir 2000 – 2003 m., kai BVP didėjo, tačiau taip pat didėjo nedarbas, mažėjo užimtumas, atlyginimai ir beveik nedidėjo valstybės biudžetas (B. Gruževskis, 2010). Šiai problemai spręsti reikia savalaikės ir kryptingos šalies vyriausybės politikos ir pačių gyventojų pastangų, nes pavėluotas skurdą sukeliančių problemų sprendimas nulemia socialinės atskirties šalyje padidėjimą ir skatina gyventojų emigraciją. Vyriausybės politikos veiksmingumas priklauso nuo skurdo priežasčių supratimo.Skurdas paprastai suprantamas kaip materialinis nepriteklius. Apskritai, skurdas yra apibrėžiamas kaip varginga būsena ar pragyvenimo lėšų trūkumu . Vis dažniau elementaraus pragyvenimo sąvoka įvertinama infrastruktūros paslaugų prieinamumu. Straipsnio tikslas – išstudijuoti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią skurdo priežastis ir ištirti faktinę skurdo situaciją Lietuvoje ir pagrindines skurdo priežastis, išryškinti skurdo mažinimo prielaidas. Tyrimo metodas - sisteminė mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizė. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Skurdas; Socialinė atskirtis; Absoliutus skurdas; Santykinis skurdas; Skurdo rizikos lygis; Poverty; Social disjuncture; Absolute poverty; Relative poverty; Poverty level.

ENPoverty – one from the most pressing problems that faces population not only in Lithuania but also in parts of the developed world. The focus on poverty is particularly relevant, given that poverty reduction is one the United Nations’ eight Millennium Development Goals. That goal is to halve poverty rates by 2015. Lithuania joined the implementation of Millennium Development Goals, which were adopted in 2000 by all the world’s Governments with the aim to reduce the proportion of people living in poverty. In order to solve this problem the timely and targeted government policies and population efforts are needed. The belated solution of poverty reduction problem leads to social disjuncture and encourages emigration. The effectiveness of government policy depends on an understanding of poverty causes. Poverty is generally categorized as material deprivation. Generally, poverty is defined as the state of being poor or deficient in money or means of subsistence (Barker 1995). Increasingly, the concept of basic subsistence is measured by the availability of infrastructure services. Five theories of poverty are distinguished in academic literature: poverty is caused by individual deficiencies; poverty is caused by cultural belief systems that support sub-cultures of poverty; poverty is caused by economic, political, and social distortions or discrimination; poverty is caused by geographical disparities; poverty is caused by cumulative and cyclical interdependencies. From 2003 until 2008 the number of Lithuanian people with material deprivation increased from 17 to 27 percent. In Lithuania the difference between the highest and lowest income is more 2-3 times than in developed countries.The main causes of increased poverty in the last period in Lithuania was a too heavy tax burden for employees and high unemployment, social despair, degradation of human social development, dilatable social disjuncture. The society is increasing the provision that private companies have to assume greater responsibility for the causes of poverty eradication and wealth creation for all in the medium in which they operate and make large profits. The UN Global Compact asks companies to embrace, support and enact, within their sphere of influence, a set of core values in the areas of human rights, labor standards, the environment and anti-corruption. Economic theory assumes that the primary business objective is maximum profit. The company, which is not making a profit, sooner or later has to close down. On the other hand, the business activities contribute substantially to social welfare, if only just because it produces goods, services, create jobs. Not all of the methods used to obtain the maximum profit is ethically acceptable. Even the observance of the laws is sometimes not sufficient because some laws authorize the social inequalities. Therefore, an individual responsibility is very important in the economy. The economy must comply with social justice. [From the publication]