Valstybės strateginio planavimo subjekto dilema

LTEkonomikos transformacija ir globalizacija keičia ir naujai sureikšmina reikalavimus valstybės strateginio planavimo kokybei. Vienas iš svarbiausių visaverčio valstybės strateginio planavimo veiksnių Lietuvai tebėra strateginio planavimo apibrėžtumas. Istoriškai trumpas savarankiškos valstybės funkcionavimo laikotarpis nesudarė sąlygų susiformuoti integraliai veikiančioms visoms valstybės strateginio planavimo subjekto dedamosiomis. Tik 2002 m. parengta ilgalaikė ūkio (ekonomikos) plėtotės strategija. Kita vertus, jau turima nusistovėjusi vyriausybių veiklos programų struktūra. Tačiau bet kokiu atveju lieka akivaizdus būtinumas Lietuvoje turėti profesionalų, savo įžvalgomis nepriklausomą nacionalinį strateginių tyrimų centrą. Reikšmingas valstybės strateginiam planavimui yra SWOT analizės instrumento metodologiškai nepriekaištingas naudojimas. Ypač tai pasakytina apie ekspertų, atliekančių SWOT analizę, įžvalgų darną. Formuojant ekspertų grupes tikslinga įvertinti jų skirtingą sąsają su valstybės valdymo funkcijomis. Pirma ekspertų grupė galėtų labiau iš vidaus (tačiau tikėtina ir suinteresuotai) formuoti strategines įžvalgas. Tai – atitinkamų valstybės valdymo institucijų funkcionieriai. Antra ekspertų grupė labiau nepriklausoma, nesusietai su valstybės valdymo funkcijomis, pateiktų mokslines įžvalgas. Būtų naudinga ir užsienio šalių analogų ekspertų, dirbančių savo šalyse strateginio planavimo srityje, patirtis.Šitai leistų sukurti vienodesnę, o ne fragmentinę lyginamąją bazę. Kiekvienu konkrečiu valstybės ūkio (ekonomikos) plėtotės aspektu būtina turėti metodologiškai baigtą strateginį kontekstą. Būtina įstatymiškai apibrėžti valstybės strateginio planavimo subjektą, kurio centrine ašimi tampa vyriausybė. Tačiau vyriausybė lieka atsakinga už valstybės strateginės plėtotės dokumentų nepriklausomo rengimo organizavimą. Seimas savo ruožtu siektų suderinti valstybės plėtotės strategiją ir vyriausybės programą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekspertizė; SSGG analizė; Strateginis planavimas; Strateginės analizės instrumentai; Valstybės raidos strategija; Vyriausybės veiklos programa; Expertise; Government work program; National development strategy; SWOT analysis; State performance programme; State strategic planning; Strategic analysis instruments; Strategic analysis tools; Strategic planning.

EN[…] Only in the year 2002 the strategy of the sustainable development of economy was launched. Conversely, by present, the structure of the state performance programmes has become definite. In any case, however, the necessity of the presence of an independent national strategic research centre is imminent. The key aspect in the process of state's strategic planning is an immaculate application of SWOT analysis, which relates, in the first place, to the harmonization of insights of the experts performing this analysis. It is purposeful establishing expert groups to evaluate their different relationship in the context of state's governing functions. The first expert group could form (and likely be interested in) internal strategic insights, i.e. civil servants of the state's governance structures, whereas the second group of experts, being more distracted, could present a more scientific background. And lastly, the experience of foreign counterparts involved in the related spheres of their countries would be beneficial. It would allow the possibility to create a completed rather than fragmented comparative basis. Every single aspect of state's economic development necessitates a methodologically finalized strategic context. It is very important to legally define the subject of state's strategic planning, the focus of which is the government. The government, however, remains liable for the independent arrangement of the state's strategic documents. The Seimas, in its turn, seeks harmonization between the state's development strategy and the government programme. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics