Nekilnojamojo vienuolynų paveldo apsaugos ir panaudos ryšiai: istorinis kontekstas ir apsaugos darbų finansavimas
LTAnalizuoti Lietuvos paveldo situaciją postmoderniųjų paveldosaugos teorijų kontekste – nemenkas iššūkis, kurį Lietuvos paveldosaugos teoretikai jau ne kartą priėmė. Vis dėlto tokie tyrimai yra bendro pobūdžio ir gali pateikti tik bendras išvadas, kuriose teigiama, kad Lietuvos paveldosaugos sistema atsilieka nuo pasaulinių paveldosaugos teorijų raidos, Lietuvoje stokojama sampratos, kad paveldas yra ekonominis išteklius ir gali būti vartojamas kaip bet kuri kita prekė ir panašiai. Tikruosius skirtumus tarp postmodernių paveldosaugos teorijų ir Lietuvos paveldosaugos sistemos išgryninti galima tik konkrečiai analizuojant kokį nors paveldo objektą ar jų grupę, elgesį su tuo paveldu, požiūrį į jį. Šiame straipsnyje atskleidžiama viena kompleksinio vienuolynų ansamblių paveldo Lietuvoje tyrimo dalių – vienuolynų paveldo apsaugos ir panaudos ryšių analizė. Aptariamos vienuolynų ansamblių apsaugos darbų finansavimo galimybės bei praktika Lietuvoje po 1990m. ir finansavimo įtaka ansamblių panaudai. Taip pat analizuojamos vienuolynų panaudos galimybės šiandien, apžvelgiamas istorinis ansamblių panaudos kontekstas, kuris atveria šiandieninės panaudos įvairovės priežastis. Į tyrimo lauką patenka visi Lietuvos teritorijoje esantys ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti vienuolynų ansambliai, bent iš dalies naudojami ne pagal pirminę paskirtį (nėra analizuojami vienuolynų ansambliai, kuriuose veikia vienuolinės bendruomenės ir visas vienuolyno kompleksas yra uždaras visuomenei dėl klauzūrinio vienuolių gyvenimo). [Iš leidinio]Iš viso dabartinėje Lietuvos teritorijoje šiuos atrankos kriterijus (pirminės paskirties praradimą bent iš dalies ir kultūros vertybės statuso turėjimą) atitinka 36 vienuolynų ansambliai. Šių ansamblių paveldo apsaugos ir panaudos ryšiai ir analizuojami straipsnyje. Straipsnis parengtas magistro baigiamojo darbo „Vienuolynų apsaugos ir panaudos problemos Lietuvoje po 1990 m. (vienuolynai, kuriuos naudoja nevienuolinės bendruomenės) "pagrindu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apsaugos darbai; Finansavimas; Panauda; Paveldas; Vienuolynai; Vienuolynų paveldas; Adaptation; Cloisters; Financing; Heritage; Monastic heritage; Preservation; Protection works; Sponsorship.
ENThe article reveals a part of the complex study of preservation, use, values, correlation between these parameters and communication of cloister cultural heritage - the analysis of links between use and preservation of cultural cloister heritage. The article analyses opportunities of funding works of preservation in cloisters as well as the practical side of the question in Lithuania after 1990s. The historical context of the use of cloisters is also reviewed. It helps us to find out the reasons of the variety at using cloister heritage today. Research contains all cloisters that are in Lithuania. The main selection criteria of cloisters - they have to be added to the list of cultural heritage and should be used by non-religious communities at least from a part. Cloisters that are used by religious communities and are closed to the wide society are not included into the research. The article particularly focuses on funding opportunities for works of monastic heritage preservation after 1990. Most often used funding sources for the works of cloister heritage preservation are analyzed and their impact on use of this heritage is identified. Also the advantages and disadvantages of adaptation of cloister heritage for the needs of wide society are revealed and based on the examples. [From the publication]
- Krikščionybės Lietuvoje istorija / sudarytojas Vytautas Ališauskas. Vilnius : Aidai, 2006. 595 p.
- Laikas ir akmenys : kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje / Rasa Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, 2005. 468 p.
