Keletas hierarchijos "būti" raiškos aspektų prancūzų ir lietuvių kalbose

LTLingvistinėje literatūroje dažnai teigiama, kad viena ryškiausių prancūzų kalbos tendencijų – plačios reikšmės žodžių vartojimas, abstrakti minties raiška. Panagrinėjus vertimus iš prancūzų į lietuvių kalbą ir atsižvelgiant į užsienio lingvistų, gretinusių prancūzų kalbą su kitomis kalbomis (pvz., vokiečių, rusų), pastebėjimus, galima daryti išvadą, kad prancūzų kalboje mintis abstrakčiau reiškiama ne visada, o tik tam tikrais atvejais: dažniausiai tai susiję su hierarchija „būti“ ir priklauso nuo nominacijos pobūdžio. Siekiant pagrįsti šį teiginį strapsnyje pateikiami pavyzdžiai iš keturių pasirinktų leksinių semantinių grupių. Įrodoma, kad pirminėje nominacijoje tendencijos abiejose kalbose yra panašios: tiek prancūzų, tiek lietuvių kalboje paprastai vartojami žemesniųjų hierarchijos „būti“ pakopų elementai (hiponimai). Skirtumai atsiskleidžia antrinėje ir vienintelėje nominacijose: abiem šiais atvejais prancūzų kalba yra linkusi rinktis aukštesniąsias hierarchijos „būti“ pakopas (hiperonimus), o lietuvių kalba – žemesniąsias (hiponimus). Hiponimai, vartojami lietuvių kalboje, dažnai kartojasi visose nominacijose, o hiperonimai, vyraujantys antrinėje nominacijoje prancūzų kalboje, būna labai įvairūs. Tendencija į generalizaciją prancūzų kalboje įžvelgiama ir žodžių daryboje. Straipsnis aktualus teorine prasme, nes darbų, kuriuose būtų lyginamos prancūzų ir lietuvių kalbų tendencijos teksto lygmenyje, yra nedaug. Išvadomis gali pasinaudoti prancūzų kalbos dėstytojai ir vertėjai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Leksinė semantika; Prancūzų kalba; Leksinė semantinė grupė; Hiperonimas-dominantė; Hiperonimas-elementas; Hiponimai; Hiperonimija; Hiponimija; Hierarchija; Konkretizacija; Generalizacija.

ENLinguistic literature often mentions that the French language is distinguished by its usage of words that have a wide range of meanings and abstract expressions of an idea. The examination of translations from French into Lithuanian and observations of foreign linguists who compared French with the other languages (e.g. German, Russian) indicate that an idea in French is not always expressed in an abstract way, but only in certain cases. Usually its expression depends on the hierarchy “to be” and on the type of nomination. Aiming to substantiate this argument, this article provides examples from the four selected lexical semantic groups. Study results have shown that in the first group nomination tendencies in both languages are similar: both in French and Lithuanian the lower level elements of the hierarchy “to be” (hyponyms) are usually used. The differences were disclosed in the second and the single nomination: in both cases French tends to use the higher levels of the hierarchy “to be” (hyperonyms), while Lithuanian - the lower (hyponyms). Hyponyms used in Lithuanian usually recur in all nominations, whereas hyponyms, which dominate in the second nomination in French, are very distinct. The tendency towards generalization in French is also pronounced in the word formation. The article is relevant theoretically as a few works have compared French and Lithuanian in the text level. The conclusions are useful for French professors and translators.