Modernioji buitis kaip paveldo objektas: galimybės ir realybė

LTXX a. II pusės buitis laikoma nereikšminga „okupacinės istorijos detale", neatspindinčia bendrųjų sociokultūrinės raidos tendencijų. Siekiant sudaryti prielaidas, kad XX a. II pusės gyvensenos palikimas „taptų“ paveldo objektu, būtina šį istorinį palikimą naujai interpretuoti. Lietuvoje kol kas vyrauja tendencija, kad buitis yra antraeilės ar net trečiaeilės svarbos paveldo objektas. Išimtis daroma tik etnografiniam kaimo buities palikimui arba fragmentiškam dvarų ir rūmų interjerų pristatymui. Straipsnyje nagrinėjama moderniosios (XX a. II pusės) buities, kaip galimo paveldo objekto, problematika. Remiantis gyvenamosios erdvėsformavimo principu analize vedamos tiesioginės paralelės tarp buities ir ideologijos bei politinės istorijos. Pateikiami pavyzdžiai, įrodantys, kad politiniai „sąstingiui“ ir „atšilimai“ darė tiesioginę įtaką buičiai ir kasdieniam gyvenimui. Dėl šios priežasties XX a. II pusės buitis ir kol kas gausiai bei kompleksiškai išlikę šio laikotarpio buities artefaktai traktuotini kaip vertingas istorinis palikimas ir informatyvus istorinis šaltinis (šiame darbe įvardijamas paveldu), atskleidžiantis XX a. II pusės socialines bei politines realijas. Straipsniu iškeliama nauja problema Lietuvos paveldosaugoje - kvestionuojama galimybė XX a. kasdienybės istorijos artefaktus vertinti ne kaip estetinių ir funkcinių reikalavimų nebeatitinkantį nepageidaujamą palikimą, bet kaip kultūros paveldo objektą. Pateikiamos teorinės sovietmečio buities įpaveldinimo prielaidos, aktualizavimo, reprezentavimo ir saugojimo galimybių variantai, pagrįsti užsienio ir vietine patirtimi.Reikšminiai žodžiai: Buitis; Ideologija; Kasdienybės istorija; Kultūrinis paveldas; Modernioji buitis; Muziejininkystė; Paveldas; Sovietmetis; Cultural heritage; Everyday life; Everyday life history; Heritage; Ideology; Lithuania; Modern everyday life; Museology; Soviet era.

ENTopic of modern (second half of 20th century) everyday life as possible heritage object is examined in this article. According analysis of living space's formation principles, direct parallels between everyday life and ideology and political history are conducted. Examples are presented proving that political "depressions" and "thawing" directly influenced everyday life. Because of this reason everyday life of the second half of the 20th century and still survived artifacts of this period are approached as valuable historical heritage and informative historical source (in this work called as heritage), revealing social and political realias of the second half of the 20th century. New problem in Lithuanian heritage safety is raised by this article - possibility to evaluate commonness history artifacts of 20th century not as undesirable heritage which contravenes with aesthetical and functional requirements but as object of cultural heritage. Assumptions of theoretical soviet everyday life heritage, actualization, representation and variants of protection possibilities, based on foreign and local experience are presented. [text from author]

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History