ES finansinė parama kaimo turizmui : įsisavinimas Ir problemos
LTStebint ir analizuojant Lietuvos kaimiškoje erdvėje vykstančius ekonominius procesus, pastebimi ženklūs pokyčiai ne tik tradicine žemės ūkio veikla užsiimančių subjektų veikloje, bet ir kitose kaimo veiklose: ekologiniame ūkininkavime, amatininkų, kaimo verslų plėtroje. Vienas iš ryškiausiai veiklos apimtimis Lietuvos kaimiškoje erdvėje išaugusių veiklų yra kaimo turizmas. Straipsnyje analizuojama ES finansinė parama Lietuvos kaimo turizmo verslui iki įstojimo į ES ir tapus ES nare, atskleidžiamos paramos per du Europos Sąjungos (ES) finansinius instrumentus: SAPARD programą ir Europos Sąjungos struktūrinius fondus raidos tendencijos; nurodomos pagrindinės kliūtys efektyvesniam ES paramos kaimo turizme panaudojimui ir vyriausybės priemonės paprastinant ir lengvinant paramos skyrimo ir administravimo tvarką. Nuo pat ES paramos teikimo pradžios kaimo turizmo verslo susidomėjimas parama ir paramos lėšų įsisavinimas ženkliai didėjo. Tai rodo, kad Lietuvos kaimo turizmas yra gyvybingas, patrauklus investicijoms, imlus naujoms žinioms, o sektoriui skirta Europos Sąjungos parama duoda akivaizdžių apčiuopiamų rezultatų. Tačiau netobuli įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai; pernelyg sudėtinga paraiškų paramai gauti pateikimo procedūra ir aukšti atrankos kriterijai; pradinių finansinių išteklių stoka; sudėtinga kaimo verslo kreditavimo sistema; sudėtinga investicijų tikslingumo patikros sistema ir vėluojantys atsiskaitymai bei kitos problemos iš esmės apsunkino galimybes pasinaudoti ES finansine parama ir tuo pačiu sudarė kliūtis turizmo verslo plėtrai.Reikšminiai žodžiai: Bendrasis programavimo dokumentas; Finansinė parama; Kaimo turizmas; Nacionalinė mokėjimo agentūra; Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA); SAPARD programa; European Union; European Union (EU); Financial support; National Paying Agency; National Paying Agency (NPA); Rural tourism; SAPARD; Single Programming Document; Single Programming Document (SPD); Europos Sąjunga (European Union).
ENObservation and analysis of economic processes in Lithuanian rural areas shows significant changes not only in the activities of entities that engage in traditional farming, but also in other rural activities: ecological farming and development of craftsmen’s and rural businesses. Rural tourism is one of the activities that has developed most significantly in the Lithuanian rural space. The paper analyses the EU financial assistance for the Lithuanian rural tourism business before and after accession to the EU; reveals the developmental tendencies of assistance through two EU financial instruments: SAPARD programme and European Union Structural Funds; indicates the main obstacles for a more efficient use of EU assistance in rural tourism, as well as the government’s measures for the simplification and facilitation of the procedure of assistance award and administration. Interest of rural tourism in assistance and assimilation of assistance funds has considerably grown since the very start of granting EU support. This shows that Lithuanian rural tourism is viable, attractive for investors, knowledge-intensive, and EU assistance gives evident tangible results to the sector. Yet imperfect laws and secondary legislation, a too complex procedure for the submission of support applications, high selection criteria; lack of initial financial resources, a complex lending system of rural business, a complex system of verification of the investment purpose, delayed payments and other problems have basically aggravated the use of EU financial assistance and prevented the development of tourism business.
