Impact of social innovations in Lithuania

LTStraipsnio tikslas yra atskleisti socialinių inovacijų poveikio skirtingoms naudos gavėjų grupėms esmę ir sukurti metodologinį modelį, įgalinantį toliau tyrinėti socialinių inovacijų poveikį tokiuose žinių atžvilgiu intensyviuose verslo sektoriuose kaip biotechnologijos ar nanotechnologijos. Socialines inovacijas galima apibrėžti kaip bet kokio tipo ar intensyvumo inovacijas, kurios daro aiškų socialinį poveikį ar kelis poveikius tiek visuomenei tiek ekonomikai, arba kaip inovacijas socialinės politikos srityje, kurios iš esmės yra sukoncentruotos į inovatyvias socialines veiklas ar projektus. Socialinių inovacijų naudos gavėjais gali būti: socialinės tikslinės grupės, socialiniai verslai, visuomenė ir valstybė. Pagrindiniai socialinių inovacijų finansavimo šaltiniai: valstybės parama ir garantijos iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, rizikos kapitalas ir kt. Socialinių inovacijų poveikis verslui: verslo pajamų ir pelno didėjimas, klientų kiekis, lojalumas ir pasitenkinimas, verslo reputacija. Poveikis socialinėms tikslinėms grupėms: nedarbo ir socialinės atskirties sumažėjimas. Poveikis valstybei: palanki viešoji nuomonė, sumažėjusi tarša ir geras valstybės įvaizdis. Straipsnyje sukurtas modelis „Drakono-drugelio hibridas“, kuris parodo paradoksą, kad kompanijos skelbia esančios socialiai atsakingos ir daug dėmesio skiriančios įvairiems inovacijų socialiniams poveikiams, bet realiai savo veikloje ir kurdamos savo indėlį tiek į Lietuvos ekonomiką, tiek į visuomenę, yra suvaržytos ES finansinės paramos arba nacionalinės finansinės paramos sistemos.Reikšminiai žodžiai: ES ir nacionalinio biudžeto prioritetai; ES prioritetai; Nacionaliniai biudžetai; Socialinis poveikis; Socialinės inovacijos; Socialinės tikslinės grupės; National bugets, priorities of the EU; Priorities of the EU and national budgets; Social impact; Social impact,; Social innovation; Social targeted groups.

ENThis article aims to reveal the essential of the impact of social innovations on the different groups of benefiters and designs the methodological model for the further investigation of effects of social innovations in such knowledge-intensive business sectors as biotechnologies or nanotechnologies. Starting our article from the Schumpeterian trilogy and the P. Drucker’s consideration of the innovation, we position the social innovation among other types of innovations, based on different classifications, as well as present the most common and logical interpretation of the social innovation in the context of the knowledge economy. The scrutinized social impacts, derived from the product, process and service innovations and new trends in the Social policy within the EU point at the importance of simultaneous efforts of carrying on activities in all the policies or focusing on long-term economic and social goals. It is important to note that the EU support programs are important sources of funding innovative companies; its value continuously increased during the period 2008-2010. Though the profitability is one of the most important strategic goals for the majority of businesses in the short term, it could be socially jeopardizing, having no sufficient financial and human resources allocated close to social innovative projects, in the long term. [text from author]