LTStraipsnyje analizuojamas neįgaliųjų įtraukties į aukštąjį mokslą struktūrinis kitimas ir dinamika, veikiantys tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Šis klausimas svarbus Europos Sąjungos šalyse, tame tarpe Lietuvoje, t.y. šalims, kurioms būdingas gyventojų senėjimas ir materialinių išteklių trūkumas. Integracinis ekonomikos augimo prioritetas kelia ambicingus tikslus užimtumo lygiui ir socialinei bei teritorinei sanglaudai. Vienas iš būdų didinti socialinę bei teritorinę sanglaudą yra neįgaliųjų prieinamumo prie aukštojo mokslo ir studijų kokybės plėtojimas, didinant aukštojo mokslo institucijų socialinę atsakomybę, besireiškiančią organizacijos veiklos politika ir praktika. Aukštųjų mokyklų socialinė atsakomybė apima tokias sritis, kaip žmogiškasis kapitalas, psichologinis klimatas, etika ir lygios galimybės. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas neįgaliųjų asmenų lygių galimybių klausimui, pastariesiems įsitraukiant į aukštąjį mokslą, o vėliau integruojantis į darbo rinką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė atsakomybė; Neįgalumas; Aukštasis mokslas; Integracinis ekonomikos augimas; Neįgaliųjų įtrauktis į aukštąjį mokslą; Social responsibility; Disability; Higher education; Economic growth; Inclusion of persons with disabilities in higher education.
ENThe paper analyzes the inclusion of persons with disabilities in higher education and structural changes in the dynamics, and affecting both internal and external factors. The trend of number of disabled people of working age is increasing. Involvement of disabled students studying in Lithuania in 2005-2010 years in higher education has increasing tendency. Inclusion in studies of people with disabilities in higher education is central to their social integration process, conditioned by two groups of factors: first, by the individual's personal characteristics (micro level) and, secondly, by the country's authorities on various assumptions for the level of disability to the wider integration into society macro level. [From the publication]