Pozityvusis neabejojimo principas : recenzija

LTPublikacijoje išsamiai nagrinėjama Evaldo Nekrašo knyga „Pozityvusis protas. Jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei“ (2010). Knygos recenzentas gilinasi į pozityvizmo apibrėžimą. Recenzijos paskirtis – panagrinėti, kaip knygos autorius tikslina apibrėžimą, kokiais argumentais šį apibrėžimą remia, kaip sprendžia apibrėžimo tikslinimų ir argumentavimo tarpusavio santykio problemą. Tikslinimo problema yra svarbi, nes pozityvizmo apibrėžimas, kaip milžiniškas aštuonkojis, išsišakoja per visą knygą. O ir knygos pabaigoje nėra išvadų arba galutinio apibrėžimo. Tikslinimas knygoje neapsiriboja epistemologija ir metodologija, o paramos ieško natūralioje kasdienybės ontologijoje. Kadangi pozityvizmas, kaip tvirtinama knygoje, su ontologija reikalų lyg ir neturi, šio termino prasmės tikslinimo klausimai darosi dar keblesni. Daugėja ir konkrečių klausimų: ar pozityvizmas yra metateorinis kriterijus, metodas, metodologija, teorija, mokslas, mokslo istorija, ar visi šie dalykai drauge? Recenzijoje sutelkiamas dėmesys į septynias pozityvizmo tezes, argumentavimo pobūdį, kriterijų pasirinkimą ir kontekstą, susijusį su pozityvizmo alternatyvomis. Struktūriniuose recenzijos intarpuose siekiama atsakyti į klausimą, kodėl pasirinkta recenzuoti knygą apie filosofinį pozityvizmą. Pradžioje pateikiamos tezės, trumpai aptariama perskyra tarp analitikos ir kritikos, pozityvizmo kriterijų problema, o paskui plačiau aptariamas kontekstas, sugrąžinantis prie tezių, tačiau jau pagrįstų konkrečiais pavyzdžiais.Reikšminiai žodžiai: Carnapas; Comte; Durkheimas; Filosofija; Mokslas; Mokslo istorija; Nekrašas; Pozityvizmas; Teoriniai ir metodologiniai klausimai; Carnap; Comte; Durkheim; History of science; Nekrašas; Philosophy; Positivism; Positivismus; Science; Theoretical and methodological questions.

ENThe publication analyses Evaldas Nekrašas' book “Pozityvusis protas. Jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei” [The positive mind: Its development and impact on modernity and postmodernity] (2010). The reviewer of the book questions the definition of positivism. The aim of the review is to analyse the ways in which the author specifies the definition, the arguments that support the definition and the relationship between the specification of the definition and argumentation. The problem of specification is very important because the definition of positivism, as a huge octopus, divaricates through the book. And even at the end of the book there are no conclusions or the final definition. The specification is not limited in the field of epistemology and methodology, it is supported by means of natural everyday ontology. As it is stated in the book, the positivism is actually not related to ontology, therefore, the issue of specification of the term becomes even more difficult. Appears more specific questions: is positiveness is considered to be a metatheoretic criterion, method, theory, science, history of science or all those things together? In the review the attention is paid to seven thesis about positivism, the way of argumentation, selection of criteria and context which is related to the alternatives of positivism. In the structural insertions of the review, the reviewer tries to answer the question why the book about philosophic positivism was selected for the review. The beginning contains some theses, a short discussion on the difference between analysis and critics, and the issue of the criteria of positivism; later on, the context that is related to the theses is discussed, however, this time the examples were given.