Nepragmatiški Lietuvos vyriškumai : praktikos ir fantazijos : recenzija
LTRecenzijoje aptariama Artūro Tereškino monografija „Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“ (2011). Maskulinizmo studijų konteksto Lietuvoje nėra, tad ši knyga – pirmoji šios srities knyga. Joje svarstoma, kas yra „tikras“ vyras ir koks yra „tikras“ vyriškumas. „Tikras“ vyriškumas knygos autoriui yra ir hegemoninis vyriškumas. Maskulinizmo studijų tikslas yra pliuralizuoti vyriškumą, atsisakyti vyriškumo ir moteriškumo binarizmo, nes tik suvokus sudėtingus įvairių vyriškumo formų santykius įmanoma kritinė vyriškumo analizė. Recenzijoje mąstoma, koks santykis tarp akademinių studijų ir socialinės realybės, ar studijos Lietuvoje iš esmės įgalios dalintis savo įžvalgomis viešai, keisti supratimą. Ši knyga atsiduria tarp nedaugelio autentiškų lyčių studijų tekstų iš Lietuvos, pažymėta socialinės antropologijos, poststruktūralizmo ženklais. Didžiausia knygos vertė – galimybė pamatyti socialinio pasaulio nišas, kurios kasdienybėje pasiekiamos ne kiekvienam; per autoriaus formuojamą pasaulio vaizdą susipažinti su nepažintomis gėdomis ir kentėjimais, trumpam patekti ten, kur mūsų nėra. Marginalizuojamų grupių (ir ne tik jų) ramus ir konstruktyvus prakalbinimas daro šią knygą vertinga ir šiuo metu jokiu kultūriniu tekstu nepakeičiama norintiems sužinoti ir perprasti tai, kas yra už žiniasklaidos diskursų, kasdienių ritualų, profesinių ir kasdienių žmonių tarpusavio santykių. Taip pat svarbus aspektas šiame ir kituose Tereškino darbuose yra kūnas ir jo santykis su standartizuotomis socialinėmis tapatybėmis.Reikšminiai žodžiai: Lytis; Lyčių studijos; Prigimtiškumas; Tereškinas; Vyras; Vyriškumas; Gender Studies; Lithuania; Man; Masculinity; Nature; Sexuality; Tereskinas.
ENThe review discusses the monograph “Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje” [Men’s World: Men and Masculinity of Wound in Lithuania] by Artūras Tereškinas (2011). There is no context of masculism studies in Lithuania; therefore, this book is first to explore this area. The book discusses what a “real” man is and what “real” masculinity looks like. The author considers “real” masculinity to be hegemonic masculinity. The goal of masculism studies is to pluralise masculinity, refuse the binarism of masculinity and femininity, because only having perceived the complex relations of various forms of masculinity a critical analysis of masculinity is possible. The reviewer considers the relation between academic studies and social reality, whether studies in Lithuania are basically capable of sharing their insights in public and changing the understanding. This book is grouped with a few authentic gender study texts from Lithuania, and marked with the signs of social anthropology and post-structuralism. The biggest value of the book is the opportunity to see the niches of the social world that are not accessible to everyone in daily life; to get to know the unknown shames and sufferings through the world outlook formed by the author, and to briefly enter those places where we are not present. A calm and constructive talking of marginalised groups (and not only them) makes this book valuable and presently irreplaceable by any cultural text for those who wish to know and understand what lies beyond the mass media discourses, daily rituals, professional and everyday interrelations of people. Another important aspect of this and other works by Tereškinas is the body and its relationship with the standardised social identities.
