LTPagrindiniai šiame straipsnyje keliami klausimai: kaip keitėsi Klaipėdos kultūra 1990–2010 metais? kas geriausiai reprezentuoja posovietinėje Klaipėdoje vykusias kultūrines transformacijas? kokios naracijos pasakojamos apie Klaipėdos kultūrinį gyvenimą? kas yra jų autoriai? koks šių naracijų turinys? ar tos naracijos bendramatės? ar įmanoma rasti tinkamą Klaipėdos kultūrinės situacijos gidą? Žodis „gidas“ šiame kontekste suprantamas kaip informacijos šaltinis, kuriame pateikiamos daugiau ar mažiau išsamios žinios apie konkrečią vietą ar apibrėžtus jos aspektus. Kitaip tariant, gidas – tai naracija, konstruojanti kultūrinę miesto tapatybę. Straipsnyje nagrinėjamos keturios naracijos, vienaip ar kitaip susijusios su Klaipėdos kultūrine reprezentacija: istorinė, literatūrinė, filosofinė ir žurnalistinė (bandanti apjungti ekspertinį žinojimą su vox populi). Šios naracijos analizuojamos Italo Calvino nematomų miestų, t.y. miestų, kurie niekuomet neegzistavo, jau nebeegzistuoja ar dar neegzistuoja, metaforos šviesoje. Nė viena iš keturių naracijų nėra pakankama Klaipėdos kultūrinėms reprezentacijoms atkoduoti, nes jose, užuot susitelkus į aktualią situaciją, žvelgiama arba į praeitį, arba į ateitį, orientuojamasi arba į fikciją, arba į abstrakciją ir t.t. Šios keturios perspektyvos perteikia nebendramates naracijas apie kokybiškai skirtingus miestus: nė viena naracija negali būti redukuota į kitą ar išreikšta jos priemonėmis. Tokiu būdu nagrinėtos naracijos apie Klaipėdą sudaro tekstų rinkinį apie „nematomą miestą“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Italo Calvino; Klaipėda; Klaipėda, miesto ideologijos, miesto tapatybė, kultūrinės naracijos, Italo Calvino; Kultūrinės naracijos; Miesto ideologijos; Miesto tapatybė; Cultural Narratives; Italo Calvino; Klaipeda; Klaipeda, Urban Ideologies, Urban Identities, Cultural Narratives, Italo Calvino; Urban Identities; Urban Ideologies.
ENThe aim of this article is to find the best guide to Klaipeda’s culture. "Guide" means an appropriate narrative, which constructs urban and cultural identity. The main questions are to be answered: How Klaipeda’s culture changed from 1990 to 2010? What is the best representation of cultural transformations in post-soviet Klaipeda? What kinds of narratives are told on Klaipeda’s culture? Who are their authors? What is their content? Are those narratives commensurable? Is it possible to find the most appropriate guide to Klaipeda’s culture? Four narratives are investigated: narratives provided by historian, writer, philosopher and journalists (with the help of experts and vox populi). Those narratives about Klaipeda’s culture are deconstructed applying Italo Calvino’s metaphor of invisible cities, i.e. the cities that never existed, do not exist anymore or do not exist yet. These narratives instead of dealing with reality of current situation project an invisible city, which manifests as orientation towards past or future; fiction or abstraction; lost or projected etc. Different perspectives analyzed are incommensurable; therefore, these narratives present Klaipeda as an invisible city. [From the publication]