Švenčių ir miesto erdvės santykis : trijų Klaipėdos miesto švenčių sociologija

LTStraipsnyje aptariamos švenčių, miesto erdvių ir vartotojiškos elgsenos sąsajos. Imant 1991–2010 m. laikotarpį ir tris Klaipėdos miesto šventes – Jūros šventę, Pilies džiazo festivalį ir mažų kino formų festivalį „Tinklai“ – siekiama parodyti, kaip vartojimo galimybės stimuliuoja švenčių geografijos kaitą mieste. Šventės plečiasi į tas miesto teritorijas, kurios praranda savo funkcionalumą ir kuriose lengvai galima sukurti vartotojiškos elgsenos kontrolės prielaidas. Šventės tampa naujo socialumo laukais, nors fizinės erdvės sutvarkymas reprodukuoja bendresnius socialinių skirtumų bei hierarchijų modelius. Miesto šventės kuria miesto tapatybės diskursą, paversdamos buvusias industrines teritorijas vartojimo vietomis. Analizės metodologinės prielaidos grindžiamos P. Bourdieu skonio tipologija, M. de Certeau miesto erdvių įprasminimo praktikų idėja ir H. Lefebvre socialinio erdvės kūrimo teorija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Festivalis; Miesto erdvė; Miesto sociologija; Miesto sociologija, festivalis, miesto erdvė, skonis, socialiniai skirtumai, vartojimas; Skonis; Socialiniai skirtumai; Vartojimas; Consumption; Festivals; Social distinctions; Sociology of city; Sociology of city, festivals, urban space, taste, social distinctions, consumption; Taste; Urban space.

ENThe article explores complex relationship between festivals, urban spaces and consumption. The study of three city festivals - Sea Festival, Jazz Festival and short films festival ‘Tinklai’ - in Klaipeda, Lithuania, over the period 1991-2010 reveals that changes of festivals’ locations in the city were mainly stimulated by consumption. The festivals gradually move to those urban spaces, which lost their functionality and are easily converted into the temporary places of controlled consumption. Despite the fact that usually festivals set urban spaces for new sociality of emotional community, physical arrangements of festival territories reproduce more general patterns of social distinctions and hierarchies. Urban festivals convert postindustrial territories into places of consumption and shape discourse of consuming city. Methodological assumptions of the study are based on P. Bourdieu’s typology of taste, M. de Certeau’s idea of urban space signification practices, and H. Lefebvre’s theory of urban space production. [From the publication]