Economization in crisis and the values of new governance and social Europe : Lithuanian case

LTDaug šio pasaulio kultūros ir politikos problemų yra susiję su ekonomizacijos principais ir metodais ir „ekonomiško žmogaus“ kaip tokio vertybėmis. Netgi tokios sritys kaip vadyba ir viešasis administravimas nebepaklūsta nuostatoms ir „gero elgesio“ taisyklėms, bet akcentuoja rezultatų pasiekimą bet kokia kaina. Dabartinė ekonominė krizė visame pasaulyje ir ypač Lietuvoje pademonstravo „kapitalizmo išsekimą“. Naujoji viešoji vadyba su savo privačiais metodais viešajame administravime pasirodė esanti ribota, nes yra per daug orientuota į rezultatus ir kiekybinę metodologiją. Todėl Naujojo valdymo paradigma Europoje su savo atvirumu, skaidrumu, pliuralizmu, pilietiškumu, demokratija, korupcijos atmetimu ir aktyviu vaidmeniu nevyriausybinėse organizacijose, savo gyvybingumu ir pažanga yra svarbesnė dabartiniam pasauliui su jo poliarizacijomis ir nelygybe. Remiantis faktu, kad Naujasis valdymas pabrėžia tinklaveikos procesą stiprinant globalų kapitalizmą, vertinant 2008–2010 m. ekonominę krizę, ir faktu, kad rinkos sistema neužtikrina socialinės sanglaudos, bet ją naikina, galima daryti išvadą, kad informacijos tinklai Naujojo valdymo atveju turi tarnauti žmonijai ir imti tai pagrindu norint suprasti nematerialaus visuomenės vystymosi procesus. Atsakymas dėl ryšių tarp Naujojo valdymo ir Naujosios viešosios vadybos yra kažkur tarp šių sąvokų: Naujasis valdymas iš principo neprieštarauja Naujajai viešajai vadybai kaip modeliui, jis gali pasitarnauti gilinant, platinant ir turtinant ji žmogiškomis charakteristikomis, nukreipiant nuo negarbingumo, uždarumo ir korupcijos.Reikšminiai žodžiai: Krizė; Lietuvos atvejis; Naujoji vadyba; Naujoji valdžia, vertybės, socialinė Europa; Crisis; Lithuanian case; New Governance; New governance, values, social Europe.

ENA great many of cultural and political problems of this world are related to the principles and methods of economisation and values of an “economic man”. Even such fields as management and public administration do not obey to the provisions and rules of “good behaviour”, but highlight the achievement of results at any price. The current economic crisis demonstrated “the exhausted capitalism” in Lithuania and across the world. The New Public Governance and its private methods in the public sector have appeared to be limited, since it is more result oriented. Therefore the paradigm of new management in Europe with its openness, transparency, pluralism, democracy and open role in non-governmental organisations, its liveliness and advance is more important for the modern world with its polarisations and inequality. Based on the fact that the new management highlights the networking process when strengthening the global capitalism, and by assessing the economic crisis of 2008–2010 and the fact that the market system does not ensure social coherence, but destroys it, it can be concluded that information networks in case of the New Governance must serve people and use it as a basis in order to perceive non-material process of public development. The relations between the New Governance and the New Public Governance can be described as follows: The New Governance does not oppose the New Public Governance as a model; it can serve when enhancing and enriching it with human characteristics thus directing it away from disrespect, closeness and corruption.

• Kai kurie korporatyvinės socialinės atsakomybės ir socialinio teisingumo aspektai / Arvydas Guogis. Viešoji politika ir administravimas. 2006, Nr. 18, p. 73-77.
• Lietuvos politinių partijų samprata apie socialinę apsaugą / Arvydas Guogis, Dainius Bernotas, Domas Ūselis. Vilnius : Eugrimas, 2000. 160 p.
• Naujieji viešojo administravimo raidos akcentai / Vladislavas Domarkas. Viešoji politika ir administravimas. 2004, Nr. 7, p. 7-15.
• Viešojo administravimo paradigmos kaitos iššūkiai šio sektoriaus žmogiškųjų išteklių raidai / Vladislavas Domarkas, Vita Juknevičienė. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 19, p. 25-32.