Population ageing in Lithuania: the need for a new attitude towards ageing

LTPer pastaruosius du dešimtmečius Centrinės ir Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vyko nepaprastai daug pokyčių. Tyrimo tikslas yra apibūdinti populiacijos senėjimą Lietuvoje ir parodyti iššūkius, su kuriais šis reiškinys susiduria dėl esamo požiūrio į senesnius žmones. Straipsnyje išnagrinėti populiacijos senėjimo Lietuvoje praeities ir dabarties demografiniai aspektai. Analizuojami 1959–1989 (trys dešimtmečiai Sovietinio režimo) ir 1990–2009 (du dešimtmečiai pereinamojo laikotarpio). Taip pat analizuojami populiacijos senėjimo varikliai, bei įvairialypiai iššūkiai, kuriuos iškelia šis procesas. Apibendrinant galima teigti, kad siekiant suprasti demografinį senėjimą visuomenėje ir įveikti jo pasekmes, yra svarbios dvi dimensijos: kiekybinė (paties proceso eiga, jo statistiniai indikatoriai) ir kokybinė (socialinis požiūris į aukščiau minėtą procesą ir jo ašį – vyresnį žmogų). Priemones (įskaitant politines) lemia ne objektyvūs skaičiai, bet jų interpretacijos. Jei tam tikra reiškinio skaitmeninė išraiška nesuvokiama kaip nacionalinė problema, intelektualiniai ir finansiniai ištekliai nebus jai skirti ir atvirkščiai. Todėl tol, kol demografinis senėjimo procesas suvokiamas tik negatyviai ir vyresnių žmonių vieta visuomenėje lieka kontroversiška, potencialas spręsti problemas, susijusias su vyresnių žmonių gerove, o taip pat kitas, susijusias su populiacijos senėjimu, lieka apribotas.Reikšminiai žodžiai: Gyventojų senėjimas; Gyventojų senėjimo problema; Naujas požiūris; Lithuania; New attitude; Population ageing; Population aging problem.

ENOver the last two decades, Central and East European states, including Lithuania, have faced a vast number of changes. The research aims at defining the population ageing in Lithuania and demonstrating the challenges this phenomenon faces due to the existing attitude towards elderly people. The article analyses past and present demographical aspects of the ageing of population in Lithuania, i.e. the period within 1959–1989 (three decades of the Soviet regime) and within 1990–2009 (two decades of the transition period). It also analyses the engines of the population ageing and various challenges this process provokes. To summarise the foregoing, it may be concluded that in order to understand the demographic ageing of society and to cope with the consequences it brings, the following two dimensions are significant: the quantitative dimension (the course of the process itself, its statistical indicators) and the qualitative dimension (social attitude towards the above process and its axis – the elderly person). Measures (including political measures) are determined not by numbers, but by interpretations thereof. When a certain numerical expression of a phenomenon is not perceived as a national problem, no intellectual and financial resources will be allocated to solve it, and vice versa. Therefore, as long as the process of demographic ageing is negatively perceived and the place of elderly people in society is considered as controversial, the potential for solving problems related to elderly people’s welfare as well as to the ageing of population will remain limited.

• Ar saugi Lietuvos visuomenė? : Lietuvos gyventojų viktimizacijos patirtis ir požiūris į baudžiamąją justiciją bei visuomenės saugumą / Aleksandras Dobryninas, Vladas Gaidys. Vilnius : Petro ofsetas, 2004. 328 p.
• Diskriminacija dėl amžiaus : samprata, raiškos formos ir sritys / Sarmitė Mikulionienė. Socialinis darbas. 2008, t. 7, Nr. 1, p. 11-18.
• Diskriminacijos dėl amžiaus samprata viešajame diskurse : asmenų, dirbančių viešajame sektoriuje, atvejis / Sarmitė Mikulionienė. Socialinis darbas. 2008, t. 7, Nr. 1, p. 19-25.
• Intergenerational communication in Lithuanian families / Vida Kanopienė. Socialinis darbas. 2012, t. 11, Nr. 2, p. 245-256.
• Kai kurie tarpgeneracinio solidarumo šeimoje aspektai : tėvų parama suaugusiems vaikams / Vida Kanopienė. Socialinis darbas. 2013, t. 12, Nr. 2, p. 215-226.
• Pagarba, diskriminacija, neišprusimas ? Požiūrio į pagyvenusius žmones analizė / Sarmitė Mikulionienė. Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 2, p. 59-62.
• Pagyvenusių žmonių viktimizacija Lietuvos kaimuose ir vienkiemiuose : viktimologinė analizė / Rokas Uscila. Jurisprudencija. 2005, Nr. 70 (62), p. 107-118.
• Senatvės įvaizdžiai Lietuvos periodinėje spaudoje : tarp pagarbos ir baimės / Sarmitė Mikulionienė, Dalia Petkevičienė. Socialinis darbas. 2006, t. 5, Nr. 1, p. 38-49.
• Vyresnio amžiaus žmonių reprezentavimas Lietuvos žiniasklaidoje : kiekybinis ir kontekstinis aspektai / Gražina Rapolienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 4 (25), p. 61-67.
• Work after retirement: the evidence of sustainable employment from lithuanian enterprise / Julija Moskvina. Insights into regional development. 2022, vol. 4, no. 2, p. 52-62.