Jonas Aistis Vytauto Kubiliaus akiratyje

LTŠio straipsnio tikslas - minint Jono Aisčio šimtmetį, pagerbti ir Vytauto Kubiliaus atminimą, pamąstant apie poezijos ir kritikos santykius, bandant paryškinti ir svarbesnius šio kritiko monografinio mąstymo bruožus. Vytautas Kubilius buvo literatūros kritikas, kuriam literatūros tyrinėjimas nebuvo tik profesija bei trajektorija. Rašantis žmogus, siekęs aprėpti visą XX lietuvių literatūros amžių, formavęs monografijos takoskyras, individualių stilių trajektorijas ir apibendrinančias, sintetinančias linijas. Jonas Aistis galėtų būti laikomas artimiausiu Vytautui Kubiliui iš daugelio autorių, kuriuos jis yra tyrinėjęs. Skaitytas jaunystėje, ilgai draustas, įsigyvenęs iš mąstymo centro vis išstumiamuose sąmonės pakraščiuose. Artimas pasaulėvaizdžiu, prigimtiniu lietuviškumu, sąmoningu įsipareigojimu tautai, jos istorijai ir dabarčiai, kultūrai. Nuo užuominų iki publikacijos Poezijos pavasaryje rengimo iki rinktinės su svarbiu įvadu, toliau iki poeto ir jo kūrybos permąstymo lyrikos ir literatūros istorijos darbuose. Iki monografijos ir straipsnio Lietuvių literatūros enciklopedijai. Atrodo, kad Aistis nuo studijų laikų Kauno universitete iki paskutinių dienų nebuvo išnykęs iš jo akiračio.Reikšminiai žodžiai: Kritika.

ENThe aim of the article is, when commemorating the one hundred years’ anniversary of Jonas Aistis, also to pay homage to Vytautas Kubilius by contemplating on the relations between poetry and criticism, making attempts to highlight more important traits of monographic thinking of the said critic. Vytautas Kubilius was a literary critic, to whom literary studies were not only a profession and a trajectory. He was a writing man, who attempted to cover the entire 20th century of Lithuanian literature, who formed the watersheds of the monograph, trajectories of individual styles as well as the summarizing and synthesizing lines. Jonas Aistis could be considered the closest to Vytautas Kubilius among a lot of authors. He was read in the youth, banned for a long period of time and entrenched from the edges of consciousness, which were continually pushed away from the centre of thinking. He was close by the worldview, the primal being Lithuanian, the conscious commitment to the nation, its history, present-day and culture. Starting from insinuations and ending with the preparation of publication during “Poezijos Pavasaris” with an important preface, and then, even further, till the re-contemplation of the poet and his work in the framework of history of lyricism and literature. Till the monograph and the article for the Encyclopedia of Lithuanian Literature, it seems that Aistis, starting from the times of his studies at Kaunas University till his final days, never left his outlooks.