XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvos tapyba. Naujos medžiagos, technikos ir restauravimo problemos

• Dvidešimto amžiaus antros pusės – dvidešimt pirmo amžiaus pradžios Lietuvos tapyba. Naujos medžiagos, technikos ir restauravimo problemos
• Lithuanian painting in the second half of the XX century - early XXI century. New materials, techniques and restoration problems

LTXX a. II pusės dailėje dažnai nepripažįstami gryni stiliai, žanrai, senosios atlikimo technikos, bet tai dėsninga: kiekviena karta idėjų modernumu bandė pralenkti ankstesniąją. Šiuo laikotarpiu Vakaruose pastebimas radikalus posūkis naujų medžiagų, išraiškos priemonių link. Kinta ir požiūris į naudojamas medžiagas bei technikas. Kūrinio kaip daikto išliekamumui dėmesys palaipsniui mažėja, daug svarbesnės tampa naujos idėjos ir jų realizavimas. Kūrybos procese naudotos pagrindinės naujų medžiagų grupės: sintetinės dervos, kurios naudojamos tiek lakui, tiek kaip dažų rišamoji medžiaga, sintetiniai pigmentai (organiniai ir neorganiniai junginiai), akrilinės-emulsijos, sukomponuotos iš homopolimerų arba kopolimerų ir / arba metakrilato monomerų. Dailininkai dažniausiai naudojo fabrikuose gruntuotas drobes ir pagamintus dažus, kurie ne visada buvo kokybiški. Dažnai naudoti ir audiniai iš medvilnės, džiuto, sintetinių ar dirbtinių pluoštų. Pramonės progresas ir meno stilių kaita vis dažniau verčia kūrėjus rinktis medžiagas, kurios neužtikrina jų kūrinių ilgaamžiškumo. Kai kurie XX a. II p. menininkai sąmoningai nepaisė kūrinių ilgaamžiškumui keliamų reikalavimų, tapybos technikos taisyklių ir daugiau dėmesio skyrė techniniam tapybos veiksmui. Todėl restauratoriams kyla vis daugiau problemų mėginant išsaugoti meno kūrinius. Žinant, jog šiandieninis dailininkas siekia parodyti tapybos darbo laikinumą ir trapumą, kyla klausimas, ar būtina tokius paveikslus restauruoti ir stengtis išsaugoti darbą, sąmoningai sukurtą sunykti?.Reikšminiai žodžiai: Amsambliažas; Asambliažas; Dailininkai; Eksperimentas; Faktūra; Forma; Idėja; Klijai; Koliažas; Kūrinys; Kūrėjas; Medis; Metalas; Modernizmas; Netapybinės priemonės; Paveikslas; Popierius; Pramonės gaminiai; Restauratorius; Restauravimas; Spalva; Tapyba; Tapybos technikos; Tempera; Vakarų Europa; Šiuolaikinė tapyba; Artist; Assemblage; Collage; Contemporary painting; Eksperiment; Lintuanian painting; Modernism; Non-pictorial materials; Painting; Restauration; Restoration; Technics of painting; Tempera.

ENThe author points out in the publication that art of the second half of the XX century does not recognise either pure styles or defined genres or old techniques. Each generation has tried to outdo the previous generation in terms of modernity of ideas. Western art of the second half of the X X century is like a radical turn towards new materials and a means of expression. Less attention is given to the preservation of a work as an object, while new ideas and their realisation are gaining importance. The publication analyses creative works of many famous Lithuanian artists of the second half of the X X century - early XXI century and discusses the variety of materials and techniques used in various painting genres. The author concludes that restorers are facing increasing problems in the preservation of works of art created in the second half of the X X century - early XXI century. Today, artists do not even try to create dateless paintings. On the contrary, they seek to show their impermanence, fragility, etc. Thus, a natural question arises whether paintings created by artists nowadays really need to be restored. [From the publication]