Normatyvumo raiška vėlyvosiose liaudies dainose

LTStraipsnyje nuodugniai analizuojamos normatyvinio pobūdžio literatūrinės kilmės lietuvių dainos, paplitusios bei įsitvirtinusios lietuvių folklorinėje tradicijoje devyniolikto amžiaus antroje pusėje bei iki šiol atsimenamos pavienių tautosakos atlikėjų. Liaudies dainų normatyvumas analizuojamas keliais aspektais; visų pirma jo specifiką atspindi: 1) pasaulėvaizdis, 2) teksto raiškoje bei vartosenoje atsiskleidžiantis sinkretizmo laipsnis; 3) folklorinės bei literatūrinės tradicijų poveikio intensyvumas; 4) tipingiausi struktūriniai, retoriniai, poetiniai normatyvumo raiškos ypatumai. Normatyvinio pobūdžio literatūrinės kilmės lietuvių dainų analizė skatina autorę teigti, kad devynioliktame amžiuje lietuvių tradicinė kultūra dar funkcionuoja kaip uždara sistema, įsileidžia tik kai kurias išorines įtakas ir jas savaip adaptuoja. Drauge rašoma, kad literatūrinės kilmės dainoms tampant tradicinėmis, neretai kito ir jų vertė bei funkcija. Bažnyčios autoritetas tapo bendruomenės autoriteto balsu. Tik iš dalies pritapdamos prie tradicinių dainų funkciškumo ir atlikimo intencijos, vėlyvosios normatyvinės dainos plėtė dainininkų supratimą apie tai, ką galima ir dera dainuoti. Jos jungė žmones nebe kaip gimines ar kaimo bendruomenės narius, bet kaip katalikus. Devyniolikto amžiaus pabaigoje išpopuliarėjusi didaktinė daina mokė nebe prisitaikymo, bet socialinio aktyvumo. Normatyvinė intencija tapo aktualizuota, sąmoningai reiškiama.Reikšminiai žodžiai: Didaktiškumas; Laudies daina; Liaudies dainos; Literatūrinė tradicija; Normatyvumas; Normatyvumo raiška; Sinkretizmas; Velyvas periodas; Didactic character; Expression or normative; Folk song; Late period; Literary tradition; Normative character; Syncretism.

ENThe article discusses normative character of the 19th century Lithuanian folk songs, peculiarities of their artistic expressions and socio-cultural status of the songs. Much attention is devoted to the most popular genres and types of didactic folk songs, as the author of the article considers them to reflect interactions between literary and folklore traditions best of all. Analysis of the normative character of the songs is presented as an opportunity to carry out several investigations at the same time; namely, to determine the socio-cultural status of folklore in the 19th century, to examine modernization process of folklore, to see deeper into the interactions of several traditions - the secular written, religious, and folkloric one, as well as pointing out connections between message of the text and its artistic features. The influence of the popular religious texts and secular poetry upon the normative folk songs is also in the focus of analysis. The author discusses which tradition - the folkloric or the literary one - has influenced the worldview, thematic, rhetoric and poetics of the late folk songs more. She also points out the vitality of the folklore tradition as well as folkloric adaptation and selection rules, determining which didactic texts get established in the oral tradition. [From the publication]