Очерк истории и культуры литовских татар

LTStraipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos totorių etninės grupės istoriją ir dabartinę padėtį. Straipsnyje akcentuojama, kad sunku nustatyti tikslų totorių atsiradimo Lietuvoje laiką, tačiau jų buvimas minėtoje teritorijoje nuo XIV a. pabaigos jau nekelia abejonių. Totorių atsikraustymo priežastys – politinės, sąlygotos Aukso Ordos griūvimo ir prasidėjusios tarpusavio kovos dėl valdžios. Totorių migracija į Lietuvą vyko dviem etapais (XIV–XVI a., XVII–XVIII a.) – juos nustatyti padeda ne tik istoriniai šaltiniai, bet ir lingvistinė literatūrinio palikimo analizė, kai kurios totorių tradicijos. Kai kuriais požiūriais nevienalytė bendruomenė kalbiniu požiūriu gana greitai asimiliavosi, integravosi į kultūrinį Lietuvos gyvenimą, tačiau išsaugojo savo tikėjimą – islamą. Straipsnyje aptariamas Lietuvos totorių kultūrinis (arabiškais rašmenimis rašyti baltarusiški tekstai, originalumu pasižyminti kulto architektūra, folkloras, papročiai ir tradicijos) ir kulinarinis paveldas. Pristatoma šiandieninė totorių bendruomenės situacija Lietuvoje (4 veikiančios mečetės, keletas maldos namų, sekmadieninės mokyklos, supažindinančios su tikėjimo pagrindais, istorija, kultūra, kalba) ir tuo pačiu akcentuojama, kad pergyvenusi savotišką pakilimą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, šiandien totorių bendruomenė stovi kryžkelėje. Bendruomenės viduje pastebimi pokyčiai ir integravimasis į dominuojančią daugumą kelia nerimą, ar sugebės pati seniausia Europoje slaviškai kalbanti musulmoniška bendrija išsaugoti savo etninį išskirtinumą ar jos laukia išnykimas?.Reikšminiai žodžiai: Totorių diaspora LDK; Totoriai Lietuvoje; Lietuvos totorių tradicijos; Lietuvos totorių tautinis identitetas.

ENThe purpose of the paper is to give an overview of the history and the present situation of the ethnic group of Lithuanian Tartars. The paper emphasises that establishing the exact date of the Tartars’ emergence in Lithuania is difficult. However, their presence in this territory from the late 14th c. raises no doubts. The causes of the Tartars' relocation were political, conditioned by the collapse of the Golden Horde and the beginning of internal strife for power. The Tartars migration to Lithuania had two stages (14-16th cc. and 17-18th cc.) – factors that facilitate their identification are not only historical sources but also analysis of the linguistic and literary heritage and some traditions of the Tartars. Being non-homogeneous in certain aspects, from the linguistic point of view this community saw quite rapid assimilation and integration with Lithuania’s cultural life, but it retained its religion, i.e. Islam. The paper deals with the cultural (Belarusian texts written in Arabic script, religious architecture marked by originality, folklore, customs and traditions) and culinary heritage of Lithuanian Tartars. The study presents the current situation of the Tartar community in Lithuanian (4 functioning mosques, several houses of prayer, Sunday schools that introduce the basics of their religion, history, culture and language), at the same time emphasising that the Tartar community has found itself at a crossroads following a certain rise that occurred after the restoration of Lithuania’s independence. Changes observed in the community and its integration with the dominating majority are causing some concern about the community’s survival.