Litwa wobec Korony we wspólnej Rzeczypospolitej, XVI-XVIII wiek

LTStraipsnyje analizuojami dviejų Abiejų Tautų Respublikos (ATR) dalių - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės (LK) - politinio, teisinio ir kultūrinio vystymosi skirtumai bei panašumai XVI-XVIII a. Iki pat valstybės padalijimų LDK laikėsi savarankiškos užsienio politikos, jos partikuliarizmas išryškėdavo renkant karalių, kai lietuviai siūlydavo savo kandidatus. Lietuviai nebuvo patenkinti Liublino unija, priešinosi LK atstovų paskyrimams į valstybinius bei bažnytinius postus LDK. Vienuolynai, anksčiau glaudžiai susiję su savo centrais LK, nuo XVI a. vidurio ėmė kurti atskiras lietuviškas provincijas, lietuviai neleido lenkui užimti Vilniaus vyskupo posto, įtariai žiūrėjo į atstovų disproporciją Senate ir Atstovų rūmuose. LDK atskirumas ėmė nykti valdant Zigmantui Vazai, kai sustiprėjo valstybės dalių vienybės jausmas. Tačiau iki XVIII a. pabaigos jis buvo persipynęs su istorinės Lietuvos interesų suvokimu. Kalbant apie teisinę sistemą, LDK skirtumai išliko, nors neesminiai. LDK teritorijoje galiojo atskiros konstitucijos. Šlėktų teismų sistema buvo analogiška LK. Lietuva neretai racionaliai prisitaikydavo LK funkcionavusias institucijas. Kultūros srityje Lietuva pirmiausiai perėmė Rusios ir Bizantijos kultūrą, po to – Vakarų Europos. Po Liublino unijos LDK intelektualiniame gyvenime imta vartoti lotynų kalba. Valdžios institucijose vyravusi rusų kalba liudijo LDK atskirumą nuo LK. Nuo XVI a. pabaigos sparčiai plito lenkų kalba, ypač tarp elito. Valstybės susidvejinimo būseną nutraukė Didysis Seimas, pasiekęs kompromisą dėl iždo, kariuomenės, valstybinių įstaigų funkcionavimo. ATR vis labiau darėsi vienalytė.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Kultūra; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkų kalba; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Politiniai santykiai; Politinė kultūra; Tapatybė; Valstybingumas; Culture; Identity; Lithuania; Polish language; Political culture; Political relations; Statehood; The Commonwealth of Two Nations; The Grand Duchy of Lithuania.

ENThe article analyses the differences and similarities in political, legal, and cultural development of the Republic of the Two Nations – the GDL and the Kingdom of Poland in the 16th–17th c. Until the very division of the state, the GDL had its own foreign policy, which prevailed when selecting a king, when Lithuanians offered their candidates. Lithuanians were not content with the Union of Lublin, they opposed to the appointments of Polish representatives to state and church posts in the GDL. Monasteries, which previously had close relations with their centres in the KP, started establishing their separate Lithuanian provinces from the mid-16th c. Lithuanians did not allow Poles to occupy the position of the Bishop of Vilnius. They were suspicious with regard to the disproportion of representatives in the Senate and the Chamber of Representatives. This separation started diminishing under the reign of Sigismund III Vasa, when the feeling of unity between the two states strengthened. However, until the end of the 18th c., it was intermingled with the perception of interests of the historical Lithuania. As far as the legal system is concerned, the GDL differences, yet insubstantial, remained. The GDL had separate constitutions. The legal system of the Szlachta was analogous to that of the KP. Lithuania rationally adopted institutions functioning in the KP. Lithuania adopted the culture of Russia and Byzantium, and then – the culture of Western Europe. After the Union of Lublin, the Latin language emerged in the intellectual life of Lithuania. The Russian language prevailing in government authorities evidenced the fact that the GDL was separated from the KP. From the end of the 16th c. the Polish language was rapidly spreading, especially among representatives of the elite.