Krosnis mitologijoje

LTDarbe analizuojami su krosnimi bei namų židiniu susiję simboliniai mitologiniai vaizdiniai. Daugiausia remiamasi lietuviška medžiaga, ji lyginama su kitų kraštų atitinkamais duomenimis. Krosnis simboliškai buvo suprantama kaip pasaulio vidurys, namų židinyje / aukure besikurianti ugnis buvo laikoma šventa. Daugelis svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių buvo atliekami prie židinio, krosnies: juk būtent židinys, krosnis buvo tradicinio būsto šventoji ašis. Krosnis suvokta ne tik kaip horizontalus pasaulio centras, bet ir kaip Pasaulio medžio analogas, modeliuojantis vertikalaus mitinio pasaulio struktūrą. Darbe nagrinėjama ir pirminė krosnies reikšmės etimologija, atkreipiamas dėmesys į tai, kad krosnis galėjo sietis su pamatiniu žodžiu „krauti“. Ji - „akmenų krusnis“, tai yra akmenų krūva. Akmenų krūva pati savaime yra tarsi miniatiūrinis kalnas, o kalnas, vėlgi, atlieka mitinio pasaulio vidurio, mitinio pasaulio modelio vaidmenį. Knygoje atkreipiamas dėmesys ir į tam tikras etimologines bei mitologines krosnies sąsajas su pragaru, velniais, eschatologiniais vaizdiniais, aptariami archajiški su židiniu susiję laidojimo papročiai, primenami krosnies, kaip vėlių buveinės vaizdiniai. Kita vertus, krosnis ne tik siejasi su pragaru, požemiu ir menama „vėlių skaistykla“, bet mena kelią į dangų, į dausas. Drauge simboliškai iš dausų per krosnį simboliškai sugrįžtama ir į šį pasaulį: krosnis gali būti suprantama kaip simbolinės įsčios, gimda, motina. Atskirai aptariami simboliniai krosnies „gimdytiniai“ –keramikos, metalo dirbiniai. Atkreipiamas dėmesys į žodžių „gaminti“ ir „gimti“ sąsajas. Dievas kuria pasaulį kaip „kosminę krosnį“, o kiekvienas jo kūrinys yra tarsi gyvybės ugnis, užkurta mažytė krosnis. Beje, pati krosnis taip pat gali būti įsivaizduojama kaip gyva būtybė, netgi turinti antropomorfiškų bruožų.Reikšminiai žodžiai: Aukuras, mitologija; Dievas; Dūmai; Kalnas, pragaras; Kaminas; Kelias į dausas; Kosmologija; Krosnis; Krosnis, židinys; Mitologija; Namai, akmenų krūsnis; Pasaulio vidurys; Simbolika; Ugnis; Vaizdiniai; Vėlės; Įsčios, gimda, motina, duona, keramika, metalo dirbiniai; Bread; Center of the World; Ceramics; Chimney; Cosmology; Fire; Furnace; Furrnace; God; Images, symbols; Metallurgy; Mother; Mountain; Mythology; Oven; Stone-pile; Stove; Way to heaven; Way to hell; Womb.

ENThe work analyses symbolic mythological images related to the furnace and the hearth. The basis is the Lithuanian material which is compared with the corresponding data from other countries. The furnace was a symbol of the middle of the world, the flame in the hearth / altar was considered to be holy. The majority of the most important events in a person's life took place near a hearth or a furnace; the hearth or the furnace was considered to be the holy axis of the traditional home. The furnace was not only the horizontal centre of the word, it was the analogous of wood that made the structure of vertical mythological world, as well. Moreover, the work analyses the primary etymology of the furnace, the attention is paid to the fact that the furnace could have had a relationship with the base word “to pile”. This is a “stone furnace”, that is a pile of stones. The pile of stones itself is like a miniature mountain; the mountain is a symbol of the centre and the model of the mythological world. The book pays attention to some etymological and mythological relations between the furnace and the hell, devil and eschatological images, discusses the archaic burial traditions related to the furnace, and reminds the images of the furnace as a dwelling for souls. Besides the relationship between the furnace, hell, nether world and imaginary “purgatory of souls”, the furnace is related to the way to heaven and paradise. Also, the furnace symbolises the way back from paradise to this world: the furnace can also be understood as a symbolic womb and a mother. The symbolic “children” of the furnace - ceramics and metal works - are discussed separately. The attention is paid to the words “produce” and “born”. The God creates the world as a “cosmic furnace”, each creation is like the flame of life or the fired little furnace.