Lietuvos meno laukas: jaunųjų meno kūrėjų požiūris

LTStraipsnis skirtas meninio lauko ir meno kūrėjo savęs bei lauko suvokimo problemai nagrinėti. Kaip objektą pasitelkus meno lauką arba, tiksliau, vizualinių menų polaukį, siekiama atsakyti į klausimą, ką reiškia būti menininku šiuolaikinėje valstybėje, kokia yra meno lauko struktūra ir kaip joje jaunasis kūrėjas save konstruoja. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojama prancūzų mokslininko Pierre’o Bourdieu meno lauko teorija, laikant ją reikšmingiausia meno sociologijos perspektyva ir priimtiniausia metodologine prieiga Lietuvos meno lauko analizei. Antroje straipsnio dalyje pateikiamas kokybinis jaunųjų meno kūrėjų „habitus“ tyrimas. Analizuojant pusiau struktūruotus interviu, atskleidžiama meno lauko padėtis galios lauke, aprašomas kūrėjų santykis su meno kritikais, kitais menininkais, senąja karta, Šiuolaikinio meno centru, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, galerijomis ir valstybinėmis institucijomis. Darbe apibūdinama ir socialinio kapitalo lemiama įtaka kultūriniam kapitalui, jam įgaunant simbolinio kapitalo formą ir kaupiant ekonominį kapitalą. Kūrėjai vienodai vertina pripažinimo ženklus, ateinančius iš kitų meno lauko veikėjų, kaip reikšmingiausius, lygindami juos su visuomenės ar institucijų pripažinimu. Visa valstybės kultūros politika vertinama nei teigiamai, nei neigiamai, tačiau paramos menui politika sulaukia daug kritikos. Nors iš esmės kūrėjų „habitus“ egzistuoja dispozicija, jog valstybė turi remti menus, jaunasis kūrėjas nutolsta nuo valstybės ir ieško alternatyvių savo meninės kūrybos finansavimo šaltinių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Habitus; Jaunieji meno kūrėjai; Kapitalas; Meno laukas; Meno sociologija; Pierre Bourdieu lauko teorija, habitus; Artistic field; Capital; Habitus; Lithuania; Pierre Bourdieus field theory; Sociology of art; Young art creators.

ENThe article analyzes an artistic field and its perception by Lithuanian art creators. It discusses the meanings of being an artist in Lithuania, the structure of an artistic field and young art creators’ self-constructions. Firstly, the study focuses on Pierre Bourdieu’s sociological perspective. It argues that Pierre Bourdieu’s artistic field theory is one of the most important perspectives and methodological approaches in the sociology of art. The second part of this study focuses on the Lithuanian subfield of visual arts and the empirical qualitative research of young Lithuanian art creators’ habitus. The data analysis demonstrates that the Lithuanian artistic field is dominated within the field of power. The article also explores the structure of relations between the young artists’ position and positions occupied by other agents – art critics, other artists, the Contemporary Art Centre, the Lithuanian Artists Association, the Vilnius Academy of Arts, galleries etc. The research reveals the crucial importance of social capital in the practices of Lithuanian artists. Recognition and awards for artists from other agents of the artistic field are considered more significant than recognition gained from sočiety or state institutions. Finally, the article examines artists’ dispositions towards the state and its cultural policy. In general, artists are neither positive nor negative towards the cultural policy, but the article discusses their negative attitudes towards the state’s system of support for the arts. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology
• Menotyra / Arts