LTDarbe nagrinėjamos folklorizuotos (sutautosakėjusios) lietuvių tautinio atgimimo ir tarpukario periodų autorinės dainos. Straipsnyje siekiama nustatyti folklorizuotų autorinių dainų poetinių tekstų ir melodijų pirminius šaltinius, išryškinti svarbiausias paraleles tarp profesionaliosios vokalinės muzikos ir lietuvių dainuojamosios tautosakos kūrinių. Didžiausias dėmesys straipsnyje skiriamas pačiam autorinių dainų folklorizacijos procesui. Apžvelgiami tam tikri būdingiausi folklorizuotų dainų specifikos bruožai – melodijų artimumas originalams ar nedidelis nukrypimas nuo jų, skirtingų dainų melodijų variantų egzistavimas, melodijų, stilistiškai artimų lietuvių liaudies dainoms sukūrimas. Teigiama, kad demokratinis dainų ir romansų pobūdis – svarbus kūrinių folklorizacijos ir plitimo faktorius. Straipsnyje skiriami du pagrindiniai folklorizuotų dainų tipai. Vieną literatūrinės kilmės dainų grupę sudaro dainos, kurių melodijos sukurtos pagal lietuvių poetų dainų tekstus (pvz., Maironio „Oi neverk, matušėle!“ ar Antano Baranausko „Anykščių šilelį“). Šio tipo dainų melodijų autoriai taip ir lieka nežinomi. Kitą dainų grupę sudaro lietuvių kompozitorių profesionalų ir mėgėjų vokaliniai kūriniai, virtę liaudies dainomis (pavyzdžiui, J. Naujalio, Č. Sasnausko, J. Gudavičiaus, K. V. Banaičio ir kitų autorių dainos). Spėjama, kad dažniausiai sutautosakėja ir plinta kompozitorių dainos, sukurtos gamtos, meilės, patriotinės tematikos poetinius tekstus.Reikšminiai žodžiai: Dainos; Kompozitoriai; Liaudies dainos; Lietuvių kompozitorių dainos; Sutautosakėjimas; Tarpukaris; Tautinio atgimimo metai; Žvilgsnis; Composers; Folk songs; Folklrized; Lithuania; Look; Songs; Songs of Lithuanian composers; The interwar period; The national revital movement.
ENFolklorized songs by J. Naujalis, Č. Sasnauskas, J. Gudavičius, K. V. Banaitis and other Lithuanian composers of the national revival and the interwar period are discussed in this article. Special attention is paid to the folklorization process, in result of which pieces of vocal music - choruses, solo songs, and romances, created by individual composers, overpass limits of stage and concert hall, becoming folk songs instead. Some characteristic features of these folklorized songs are pointed out, e.g. close proximity of melodies and poetic texts to the originals, or very slight digression, as well as presenting variants of melodies, or creation of melodies stylistically related to folk songs. Interestingly enough, it is usually folk songs created and performed by folk singers according to the same texts (Oi neverk, matušėle! by Maironis or: Anykščių šilelis by A. Baranauskas) that become popular, rather than vocal compositions by professional composers. Democratic character of songs and romances is asserted to be an important feature determining their folklorization and dissemination. [From the publication]