Keletas pamokslininkų ordino veiklos aspektų lotynizuojant bažnyčią LDK (iki 1501 m.)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Keletas pamokslininkų ordino veiklos aspektų lotynizuojant bažnyčią LDK (iki 1501 m.)
Alternative Title:
Certain aspects of Dominican activity in latinising the church in the Grand Duchy of Lithuania (before 1501)
In the Book:
Summary / Abstract:

LTDominikonų veikla Lietuvoje žinoma nuo XIII amžiaus, kai Mindaugo valdymo laikotarpiu vyskupavo Pamokslininkų ordino misionierius Vitas. 1255 m. šis brolis prašė popiežių Inocentą IV atleidimo nuo šių pareigų ir grįžo Krokuvon, čia sukūrė jau prarastą traktatą apie apgailėtiną Lietuvos Bažnyčios padėtį. Ši lietuviška ordino priešistorė tęsiasi. Žinome, kad XIV a. pirmojoje pusėje vargšas dominikonas Mikalojus buvo konkurentų apkaltintas dėl Gedimino nuosprendžio nebeatsiversti į katalikybę. Apie jų (skirtingai nuo, pavyzdžiui., pranciškonų) buvimą šalyje po 1324 m. iki pokrikštinio laikotarpio nieko nežinoma. Todėl tradicinėje lenkų bei lietuvių istoriografijoje suformuota nuomonė, kad dominikonai nebuvo LDK žemėse nuo Gedimino laikų iki jo provaikaičio Aleksandro Jogailaičio valdymo. Atidžiau išanalizavę išlikusius šaltinius, matome, kaip visą XV a. dominikonai veikė LDK valdose pagal paskirtį, vadinasi, jų tikslas buvo ne tik atversti pagonis į krikščionybę, bet ir misijos pas stačiatikius (arba musulmonus). Su pagonimis dirbo pranciškonai ir vyskupų dvasininkai, o su stačiatikiais Vilniuje XV a. antrojoje pusėje – bernardinai. Po šių brolių misijos sąlyginių nesėkmių ir atnaujintos unijinės kryžiaus žygio politikos didysis kunigaikštis Aleksandras į Vilnių pakvietė šios srities specialistus, šv. Dominyko sūnus. Nėra pagrindo teigti, jog LDK dominikonų nebūta dėl to, kad esą dominikonai buvo lenkų šalininkai ir lietuvių priešai (taip mano Jerzy Kłoczowski).Reikšminiai žodžiai: Aleksandras, 1461-1506 (Aleksandras II, Aleksandras Jogailaitis, Alexander Jagiellon); Bažnyčia; Dominikonai; Jogaila; Katalikybė; Krikščionybė; Krikščionys; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Misijos, krikščioniškosios; Misionieriai; Ordinai, religiniai; Pagonys; Pamokslininkai; Stačiatikiai; Vilnius; Vytautas; Alexander Jagiellon; Catholicism; Christian; Christianity; Church; Dominican; Mission, christian; Missionary; Orders, religious; Orthodox Christians; Pagans; Preacher; Dominicans; Vilnius; Vytautas; Wladyslaw II Jagiello.

ENTraditionally Polish and Lithuanian historians claim that the Order of Preachers was not active in Lithuania from the time of Gediminas to the reign of his great-great grandson Alexander. A more careful analysis of the scant surviving sources reveals that throughout the fifteenth century the Dominicans were active in the Grand Duchy according to their speciality - working not to convert pagans but to win over Orthodox Christians and Muslims. Secular clergy and the Franciscans were responsible for converting pagans. In Vilnius Bernardine friars became involved in missions to Orthodox townsfolk during the second half of the century. After the relative failure of these friars and the renewed crusade interests of the Lithuanian ruler, Grand Duke Alexander officially settled Dominicans in his capital. There are no grounds to support the claim made by Jerzy Kloczowski that Polish support for Dominicans led to their alleged unpopularity in Lithuania. [text from author]

Related Publications:
Традиции письменности Великого Княжества Литовского до начала XVI в / Рима Циценене. Францыск Скарына : асоба, дзейнасць, спадчына / укладальнiк Аляксандр Груша. Мiнск: Беларуская навука, 2017. P. 12-26.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/32026
Updated:
2022-01-12 11:03:06
Metrics:
Views: 38    Downloads: 9
Export: