Didikas ir patronas : LDK diduomenės bažnytinės fundacijos XV a.

LTIstoriografijoje fundacijos daugiausia tyrinėtos kaip didikų pamaldumo ir christianizacijos pažangos šaltinis. Mažiau dėmesio sulaukė - fundacijų politika diduomenės socialinės struktūros požiūriu. Tai ir yra pagrindinė straipsnio tema. Verta paminėti istoriografijos tendenciją nagrinėti ilgo chronologinio tarpsnio su fundacijomis susijusias problemas. Ypač atidaus nagrinėjimo nusipelno ankstyvojo Lietuvos krikščionėjimo etapo realijos. Paskaitę XV a. didikų fundacijų dokumentus, rasime nedaug vietų, kur kalbama apie siekius plėsti krikščionybę ar daryti įtaką parapijų gyvenimui. Pagrindinis fundacijos motyvas, aptinkamas kone visuose dokumentuose, - rūpestis fundatoriaus ir jo šeimos bei giminaičių sielomis. Diduomenės socialinės struktūros požiūriu, galima išskirti du fundacijų tipus, kuriuos sąlygiškai įvardytumėm kaip „centralizuojantį“ ir „solidarizuojantį“. Pirmajam būdinga tai, kad nauja bažnyčia tapdavo viena iš svarbiausių stiprėjančios giminės šakos centrinio dvaro dalių. Goštautų Geranainys, Kęsgailų Deltuva, Zaberezinskių Zaberezė, Mantigirdų Yvija, Sudimantų Chožovas - visos šios stambios valdos buvo tuo metu diduomenėje stiprėjančio reiškinio - sutelkti žemėvaldą ir valdžią - dalis. „Solidarizuojančio“ tipo fundacijos pavyzdys yra plačios Galiginų ir Tabutaičių palikuonių giminės Voverių (Vaverkos) bažnyčios steigimas. Gausi ir pakankamai išsibarsčiusi giminaičių grupė, kurių net nesiejo bendras paveldimas vardas, savo giminės solidarumą parodė išsaugodami bendras teises į senojo tėvoninio dvaro valdymą ir gausiai prisidėdami prie bažnyčios fundacijos proceso.Reikšminiai žodžiai: Atminimas; Bažnyčia; Didikai ir magnatai; Dvaras; Fundacija; Giminystė; Giminė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai, fundacijos patronatas, bažnyčia; Patronatas; Raštija; Rašto kultūra; Church; Foundation; Founding patronage; Kin; Manour; Memory; Nobility; Patronage; Relationship; The founding of a church; The nobility of the Grand Duchy of Lithuania; Writing; Written culture.

ENIn the historiography, foundation was mostly analysed as a source of the noblemen devotion and the progress of the christening. Less attention was paid to the policy of foundation from the nobility point of view to social structures which is the main topic of the article. It is necessary to mention the tendency of historiography to analyse the issues of foundation of a long chronological period. Realia of the early christening of Lithuania deserved an especially careful analysis. In the foundation documents of the noblemen of the 15th c., there is not many places in which intentions to develop Christianity or influence to the life in parishes is touched. The main motif of the foundation which may be found in almost all documents is care of the founder's soul and the souls of his family and relatives. According to the nobility's point of view to social structures, two types of foundations may be distinguished: “centralising” and “solidary”. The first is characterised by the fact that the church became one of the most important parts of the central manor of the family which was getting stronger. Geranainys of Goštautai, Deltuva of Kęsgailai, Zaberezė of Zaberezinskiai, Yvija of Mantigirdai and Chožovas of Sudimantai were large territories which were a part of an establishing phenomenon in the nobility: to concentrate the land ownership and administration. An example of “solidary” foundation could be the foundation of Voveriai (Vaverka) church by the family composed of Galiginai and Tabutaičiai children. A large and widely spread group of relatives who were not related by an inherited name demonstrated their solidarity by securing common rights to the management of the old patrimonial manor and generously contributing to the foundation process of the church.