Interneto folkloras: rūšis ar sklaidos būdas?

LTStraipsnyje nagrinėjami lietuviškose interneto svetainėse randami bei elektoriniu paštu siuntinėjami folkloro ar folklorui artimi tekstai. Jie lyginami su atitinkamais tekstais, kurie randami periodikoje, siuntinėjami SMS žinutėmis, taip pat su tradicinės tautosakos kūriniais. Darbe remiamasi tekstais, paskelbtais interneto svetainėje www.omni.lt, o palyginimui - periodikoje bei lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne sukaupta medžiaga. Panaudojant aprašomąjį, tipologinį bei lyginamąjį metodus siekiama apibūdinti minėtą internetinę medžiagą, jos sklaidos būdus, sąsajas su autorine ir tradicine kūryba, įvertinti realų jos naujoviškumą ir pagrįstą vadinimą „interneto folkloru“. Pastebima, kad internetinis folkloras, skirtingai nei valstiečių aplinkoje gyvavęs, yra nesaistomas vienodos pasaulėžiūros ir pasaulėjautos, neturi bendrų etinių ir estetinių nuostatų. Teigiama, kad aptartieji folkloro tekstai sklinda pačiais įvairiausiais būdais – žodžiu, raštu, internetu ir kt., todėl nelaikytini tik interneto savastimi. Internetas tampa sklaidos būdu, lygiaverčiu žodinei ar rašytinei tradicijai. Išimtinai internetinės sklaidos folklorui priklauso tik daugialypės terpės ar specialiųjų kompiuterinių programų reikalaujantys pokštai, tegalintys gyvuoti vien internetinėje erdvėje. Kalbant apie nagrinėtų tekstų pobūdį, atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugiausiai jie yra komiškasis folkloras, pagrįstas folklorėjančiais grožinės literatūros kūriniais arba aktualizuota tradicine tautosaka.Reikšminiai žodžiai: Būdas; Tautosaka; Internetas; Komiškumas; Rūšis; Sklaida; Variantiškumas; Žanras; Comic; Foklore; Folklore; Genre; Internet; Kind; Manner; Scatter; Variability.

ENSubject of the article is folklore and various folklore-related texts, appearing on the internet site www.omni.lt or disseminated by e-mail. They are compared to the SMS messages and texts published in periodicals. Ways of their dissemination and connections to the individual oeuvre as well as traditional folklore are also investigated. The aim is finding out whether this material is actually new, what social strata it is popular in, and whether it is justly labelled as "internet folklore". The author concludes this phenomenon to reflect ways of life of various social groups, having access to internet, characterized by all the peculiarities of post-folklore. Internet becomes means of folklore dissemination, just like oral or written tradition. Pieces discussed here are disseminated in oral and written form, through media, via internet and by SMS messages. Consequently, they should not be regarded as belonging exclusively to internet folklore. Only jokes requiring use of Multimedia or special computer programs could be labelled as such. The majority of the analyzed examples belong to the comic folklore. They can be of two kinds: folkloric pieces of literary origin (not necessarily Lithuanian) and actualized traditional folklore. Travesties or contaminations of the latter, in order to achieve comical effect, are especially popular. [text from author]