"Вильна" Константина Бальмонта : русский голос в вильнюсском тексте литовской литературы

LTGeokritikos, kurios idėjos paremia straipsnį, perspektyva perkelia tyrėjo dėmesį nuo individualaus požiūrio į vietą prie pačios vietos kaip meninės erdvės provaizdžio. Įvairialypės reprezentacijos čia yra suvokiamos kaip visuminio heterogeniško vietos vaizdo galimybė. Šis požiūris šaknijasi miesto geografijoje ir urbanistikos studijose, todėl jam labai artima Vladimiro Toporovo sukurta Sankt Peterburgo teksto koncepcija, apjungianti Peterburgo literatūrą kaip vieną darinį. Vilniaus teksto kaip skirtingų tautų skirtingomis kalbomis parašytos literatūros samprata įtvirtinta Tomo Venclovos. Konstantino Balmonto eilėraščiai apie Vilnių gali būti traktuojami kaip vienas iš Vilniaus teksto balsų. Kita vertus, jie yra pakankamai specifinis atvejis, nes parašyti rusiškai, bet laikantis lietuviškos ideologijos normų. Kita jų dviprasmybė būtų sietina su tuo, kad nepaisant poeto pažinties su realia miesto, kuriame jis lankėsi porą kartų, erdve, poezijoje jos vietą užima mitinė Gedimino sapno ir su juo susijusių implikacijų erdvė. Vilnius yra mitologizuojamas dvigubai: pasakojant jo įkūrimo mitą ir struktūruojant istorinį pasakojimą vadovaujantis mitinio mąstymo principais. Nepaisant šios fikcijos, Balmonto eilėraščių dėka Vilniaus tekste atsiranda naujas personažas – poetas, Miškų Karalaitės Lietuvos vaduotojas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Sankt Peterburgo tekstas"; "Vilniaus tekstas"; Geokritika; Konstantinas Balmontas; Poezija; Vilnius; Geocriticism; Konstantinas Balmontas; Poetry; Vilnius.

ENThe geocritique perspective which is the base for the article changes the author's focus of attention from the individual attitude towards a place to the image of the place as the artistic space. The multiple representation is understood as different ways to render the entire heterogeneous image of a place. The attitude is rooted in the studies of geography and urbanism, therefore, the textual concept of Saint Peterburg which covers the literature of Peterburg as a solid formation is very near. Tomas Venclovas had consolidated the concept of Vilnius text as a literature work written in different languages by different nations. The poems about Vilnius of Konstantinas Balmontas can be considered as one of voices of Vilnius' text. However, it is a specific case because the poems are written in Russian but following the norms of Lithuanian ideology. Another ambiguity is related to the fact that despite the poet's knowledge of the space of the real town which he had visited for a few times, in the poetry the place is displaced by the space of the mythic dream of Gediminas and the related implications. Vilnius has been mythologized twice: when telling the myth of its establishment and by structuring the historic story by means of the principles of mythic thinking. Despite the fiction, Balmontas' poems introduced a new character – a poet, a redeemer of Lithuania – the Princess of Woods – into the text of Vilnius.