LTStraipsnyje siekiama aptarti svarbiausius G. Genette‘o naratologijos momentus bendroje naratologinių teorijų perspektyvoje; baldoma pristatyti svarbesnius pasakojimo teorijų raidos etapus, struktūralistinės naratologijos kontekstą bei labiausiai G. Genette‘o naratologijai rūpėjusius aspektus: laiką, būdą ir balsą. Ši poetinė naratologija straipsnyje lyginama su A. J. Greimo naratyvinės semiotikos principais. Pastebimos jų sąšaukos motyvuotinos bendra jų struktūralistine patirtimi (pirmenybė teikiama teksto struktūroms, o ne kontekstui). Kaip vienas iš svarbiausių skirtumų išryškėja skirtingas naratyvumo traktavimas: A. J. Greimo teorijoje naratyvumas suvokiamas kaip universalus bet kokio diskurso (reikšmingo pasakymo) organizavimo principas, o G. Genette‘o teorijoje apie naratyvumą kalbama tik žodiniuose, ypač literatūros tekstuose. G. Genette‘o naratologijos principai akivaizdžiai išvesti iš literatūrinio tekstų skaitymo patirties, o A. J. Greimo naratyvinės semiotikos teiginiai veikia įvairiuose reikšmės dariniuose – nuo pasakų, novelių iki gestų ar kulinarinių receptų. Paryžiaus semiotinės mokyklos atstovų akimis, G. Genette‘o naratologija domisi vien tik paviršinio reikšmės lygmens struktūromis – tai yra sakymo akto problema, o „greimininkai“ leidžiasi ir į pasakyme esančių gilesnių reikšmės lygmenų – naratyvinio ir loginio semantinio – tyrimus. Straipsnyje pažymima galima G. Genette‘o naratologijos įtaka Paryžiaus semiotinės mokyklos sakymo procedūrų pasakyme tyrinėjimuose – jos atstovo J. Fontanille stebėtojo teorija laikytina savita semiotina G. Genette‘o tąsa.Reikšminiai žodžiai: Algirdas Julius Greimas; Gerard'as Genette'as; Naratologija; Naratyvumas; Panašumas; Semiotika; Skirtumas; Algirdas Julius Greimas; Gerard Genette; Narrativity; Narratology; Semiotics; Similarity, difference.
ENThe subject of the article is a discussion on the most important aspects of G. Genette's narratology in a common perspective of narratological theories and the modern standpoint. The most important stages of evolution of narratological theories are singled out, the trends of formation and further development of structuralistic narratology are described. The most important aspects of G. Genette's, namely, time (temps), menner (mode) and voice (voix), are discussed. In the article, G. Genette's narratology is constantly compared with the development and principles of A.J. Greimas narrativity semiotics. Their linkups (in particular, caused by their mutual structuralistic experience) and differences may be noticed. As one of the most important differences, the different treatment of narrativity is singled out: in A.J. Greimas theory, narrativity is perceived as a universal principle of organization of any discourse and in G. Genette's theory, narrativity is mentioned only in verbal, mostly, literatūrai texts. On speaking about a possible influence of G. Genette's narratology upon Paris semiotics school, first of all, a research of the procedures of enunciation (enunciation) in a enunciate (enonce). Special attention is paid to J. Fontanille observer's theory as an effective continuation of G. Genette's theory (for example, on focalization). [text from author]