Prozos diskurso teatrališkumas
LTAutorė straipsnyje bando įvertinti teatriškumo analizės galimybes prozos tekstuose. Ji istoriškai ir teoriškai nagrinėja teatro ir teatriškumo sampratas, didžiausią dėmesį skirdama J. Lotmano ir J. Greimo teorijoms. Ieškodama teatriškos prozos diskurso pavyzdžių lietuvių literatūroje, autorė sustoja ties J. Savickio ir A. Škėmos kūryba. Teigiama, kad teatriškumas J. Savickio novelėse turi pastovias funkcijas, padedančias atskleisti konkrečių novelių prasmę: tai veikėjų – aktorių, Dievo – dramaturgo ir velnio – režisieriaus figūrų kuriamo pasaulio – teatrinio modelio variacijos. A. Škėmos „Apokaliptinių variacijų“ veiksmą autorė laiko siurrealistinio kino estetikos požymiu. Teigiama, kad teatrinis kodas šiame kūrinyje atlieka transcendentinio virsmo iš šiapusybės į anapusybę funkciją, paverčiant pastarąją šiuolaikiniu meno kūriniu apie siaubą, mirtį, nežinomybę. Daroma išvada, kad prozos diskursuose gali būti pritaikomi tokie teatro principai kaip dramatiškumas bei draminis konfliktas, tragedijos, komedijos ir tragikomedijos samprata, žaidybinė teatro prigimtis, personažo ir aktoriaus dialektika. Autorė teigia, kad prozos diskursų, kuriuose naudojamas teatrinis kodas, analizei gali praversti teatro bei dramos teorijos žinios, nes teatrinio kodo aptikimas bei jo taikymo įvairovės analizė prozos tekste leidžia įvertinti teksto diskursyvinių strategijų turtingumą bei metafizinio ar autorefleksinio matmens funkcionavimą, padedantį atskleisti teksto reikšmių visumą.Reikšminiai žodžiai: Aktantiniai modeliai; Kalbos aktų teorija; Kalbėjimo akto teorija; Literatūra; Literatūros teorija; Perfomansas; Prozos diskurso teatriališkumas; Prozos teatriškumas; Semiotika; Struktūriniai teatro principai; Struktūriniai teotro principai; Actantial model; Lithuanian literature; Perfomance; Semiotics; Speech act theory; Structural principles of theatre; Theatricality of prose; Theatricaly of prose discourse; Theory of literature.
ENThis article presents the possibilities of analysis of theatricality in prose discourse. The concept of theatricality is often defined using popular E. Bentley's formula: 'A impersonates B while C looks on'. Generally speaking, this universality of the concept enables to use it as basis for paradigmatic analysis of various cultural spheres. Although usually the relation between theories of theatre and linguistics is built on speech act theory, much deeper relation was revealed in semiotic account of actantial model. As famous semiotician A.J. Greimas has noticed, the nature of actantial model is that of dramatis personae and this suggestion draws an analogy between the structure of theatrical spectacle and the logic of enunciation. In such a way the production of meaning in discourse has a structure of theatrical performance. In literary discourse lexems belonging to theatrical paradigm indicate the presence of theatrical code. The prose discourse may be considered as theatrical when the elements of theatrical paradigm perform certain functions and form an entire isotopy. The discourses with theatrical isotopy can be viewed as having metafictional or self-reflexive discourse level and very often belong to modern and especially postmodern literature. [text from author]
- Bajoriško "aš" retorika XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje : iškalba, kūnas, scena / Artūras Tereškinas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2002, t. 24, p. 171-200.
- Savickio prozos teatriškumas / Loreta Mačianskaitė. Jurgis Savickis : mokslinės konferencijos, skirtos Jurgio Savickio 110-osioms gimimo metinėms paminėti, pranešimai / sudarytoja Loreta Mačianskaitė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. P. 24-31.
