Nelė Mazalaitė: biografijos raiška kūryboje

LTStraipsnyje, remiantis feminizmo ir literatūros sociologijos teorinėmis prieigomis, tiriamas rašytojos Nelės Mazalaitės kūrybos autobiografiškumas. Susidomėjimas biografijos ir autobiografijos žanrais atgimsta XX a. viduryje. Moterys kūrėjos, bandydamos rašyti autobiografiškai, t. y. identifikuoti santykį su savo asmeniu, savuoju laiku, renkasi kitas rašymo formas – laiškus, dienoraščius, užrašų knygeles, pagaliau daug ką paslepia pačiuose kūriniuose, įtraukdamos į juos savo egzistenciją. Čia naujus tyrinėjimo diskursus gali atverti feministinis diskursas. Kūrėjo biografiją traktuotina kaip literatūros kūrinio kontekstas, apimantis ne tik rašytoją, bet ir visuomenę. Straipsnyje, žvelgiant į N. Mazalaitės kūrinių pasaulį, kalbama apie situacijų autentiškumą, prototipus, rašytojos santykį su gimtaisiais namais, motina, artimaisiais. Daugelis tekstų visiškai atsiskleidžia tik žinant autorės vaikystę bei jaunystę, asmenines vertybinio gyvenimo peripetijas, realius emigracijos momentus. Struktūriškai N. Mazalaitės gyvenimas skirtinas į dvi dalis: iki emigracijos ir po jos. Abi gyvenimo dalys paženklintos tam tikrai vaidmenimis: buvo duktė, žmona, marti; netapusi motina, du kartus liko našle. Motinystės nepatyrimas išsiliejo kūrybiniu polėkiu. Artimos giminės moterys rašytojos sąmonėje formavo tam tikrą moterų tipą, rekonstruojamą visoje kūryboje. Žymios dvi identifikavimosi linijos: moteriškoji saviidentifikacija ir kūrėjo biografinė tonacija, liudijanti visos kartos kudirkinių idealų dvasinį poreikį. Abi šios linijos fiksuoja rašytojos biografijos išsipildymą kūryboje.Reikšminiai žodžiai: Autentika; Autentiškas; Autobiografija; Biografija; Gyvenimas; Kūryba; Prototipai; Authentic; Autobiography; Biography; Creation; Life; Prototypes.

ENDuring the past five hundred years, biography and autobiography have assumed as central position in the personal and literary life. Women who do not challenge those gender ideologies and speaking voice do not write autobiography. Culturally silenced, they may write autobiographically, choosing other languages of self-writing - letters, diaries and so on. The article deals with the reflection of Nelė Mazalaitė native environment in her works. The authenticity of situations, prototypes, the writers attitude towards her native village of Darbėnai, and her relatives are analysed and interpreted in the article. [text from author]