Apie platoniškąsias kepenis Dialektika ir vaizduotė Platono filosofijoje

LTPaprastai Platono filosofija yra vadinama dialektine. Tai reiškia, kad šis mąstymo būdas remiasi poleminiu prieštaravimu ir teigimu, kuris nėra kategoriškas, bet numato priešingus argumentus. Tačiau mėgindamas filosofiniu svarstymo būdu perkalbėti imanentinę ir transcendentinę tikrovę, Platonas aptinka dialektikos ribas ir sąmoningai imasi alternatyvaus mąstymo būdų. Jis pats imasi kurti savotiškai racionalius mitus, kuriuose dialektika jungiasi su vaizduote. Savo mitus jis vadina eikastiniais (panašiais į tikrovę) ir priešina juos fantastiniams (tikrovę iškreipiantiems). Vis dėlto filosofija negali visiškai pašalinti fantazijos iš savo akiračio. Skaitant „Timajo“ fragmentą apie kepenims priskiriamą pranašingą vaidmenį, paaiškėja, kad būtent per iracionalų šėlsmą įmanoma užčiuopti tai, kas svarbiausia Platonui – giliausią ir fundamentalų dieviškos tikrovės pamatą, arba kitaip, tariant – idėjų pasaulį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dialektika; Eikasia; Fantazija; Fikcija; Kepenys; Mitas; Phantasia; Platonas; Racionalizmas; Racionalumas; Titas; Vaizduotė; Dialectics; Eikasia; Fantasia; Fantasy; Fiction; Imagination; Liver; Myth; Phamtasia; Phantasia; Plato; Plato, dialectics; Ratinalism; Rationalism.

ENThe usual consideration attributes to Plato's philosophy dialectical background. It means that Plato's way of thinking avoids being categorical but is based on polemics and foresees the eventual contradictions. Despite this, dialectics is not strong enough to reflect properly nor transcendence neither immanence. Having realized boundaries of this rational and logos based discourse, Plato introduces alternative strategies of philosophical activity. It appears that the great critic of myths was also the great creator of myths as well. Rejecting fantastic myths which distort reality, he proposes the new type of imaginary myths called eikastic which are rather similar to reality. But the latter position doesn't solve the deep roots of the problem. Analyzing the fragment in which the role of human liver is described it becomes clear that Plato recognizes the importance of the irrational field (i.e. of dreams, delirium and predictions) in facing directly the divine truth of transcendence. [From the publication]