Lithuanian "esą" - a heterosemic reportive marker in its contemporary stage

• Žurnalo archyvas: straipsnio tekstas

LTIš sintaksinių pozicijų „ esą“ lietuvių kalboje yra labiausiai daugiašakis (pranešimo) atpasakojimo žymeklis, kadangi jis vartojamas ne tik įprastinėse paradigmose, bet ir kaip funkcinis žodis. Toks vartosenos pobūdis gali būti išreikštas heterosemijos sąvoka. Diachroniškai „esą“ yra kildintinas iš ankstesnės nekatrosios giminės esamojo laiko dalyvio formos, padarytos iš veiksmažodžio „būti“ ir yra homonimiškas to paties dalyvio esamojo laiko vyriškosios giminės daugiskaitos vardininko formai. Dabartinėje lietuvių kalboje „esą“ yra tapęs nekaitomu funkciniu žodžiu, kuris yra vartojamas kaip veiksmažodį papildanti dalelytė. Šiandien „ esą“ yra vartojamas tiek kaip dalyvis, tiek ir kaip funkcinis žodis. Straipsnyje, remiantis tekstine medžiaga, tiriama šio kalbos vieneto sintaksinė distribucija; siekiama išskirti jo gramatinį ir leksinį statusus bei atsakyti į klausimą, kuriais vartosenos atvejais išryškėja atpasakojimo reikšmė, o kuriais „esą“ sietinas su nuogirdomis. Vėliau straipsnyje siekiama ištirti dažnus vartosenos atvejus, kuomet sintaksinis „esą“ statusas yra dviprasmis, turint omeny galimus pragmatinius diskurso ženklus. Antroji straipsnio dalis pradedama prielaida, jog „esą“, kaip funkcinio žodžio, vartoseną lėmė leksikalizacijos procesas. Likusi tyrimo dalis skirta „esą“ funkcinių analogų platesniame Rytų Europos areale aptarimui, kuri atskleidžia atpasakojimo žymeklių etimologinius panašumus ir skirtumus, plėtotę ir dabartinę sintaksinių bei semantinių funkcijų įvairovę.Reikšminiai žodžiai: Dalelytės; Diachroninė semantika; Evidencialumas; Istorinė (diachroninė) semantika; Komplementavimas; Leksikalizacija; Lietuvių kalbos evidencialumo žymeklis "esą"; Complementation; Diachronic semantics; Diachronical semantics; Evidentiality; Lexicalization; Lithuanian evidentiality marker "esą"; Particles.

ENFrom the syntactic point of view, esą is the most diversified Lithuanian evi­dential marker of all as it covers uses not only in regular paradigms, but also as a function word. This stage can be captured by the notion of heterosemy. Diachronically esą derives from the former neuter of the present active participle of būti 'to be', which is homonymous with the regular NOM.PL.M form of the same participle. In contemporary Lithuanian, esą has also become an uninflected function word used as a particle and a complementizer after certain groups of verbs. Today its uses as a participle and as a function word coexist. This article provides a corpus-based investigation into the syntactic distribution of this unit, which neatly distinguishes its grammatical und lexi­cal status and asks in which usage types and why a reportive meaning arises. The study then focuses on frequent cases in which the syntactic status of esą is ambiguous, also taking into account possible discourse pragmatic cues. The second part of the article starts with an argument for considering the function word uses of esą as results of lexicalization. The rest of the study is devoted to a comparison of esą with functionally equivalent evidential units on a broader areal (basically Eastern European) background. This comparison sheds light on differences and similarities in the etymology, evolution and contemporary syntactic and semantic range of functions of lexicalized reportive markers. [text from author]