Syllable length in Latvian and Lithuanian: searching for the criteria
LTStraipsnyje latvių ir lietuvių kalbai siekiama pritaikyti keletą gerai žinomų kitų kalbų kriterijų, sąlygojančių skiemens ilgumą ir tokiu būdu papildyti tradicinį ilgųjų skiemenų baltų kalbose aiškinimą faktais, su kuriais aptariamas reiškinys iki šiol nebuvo siejamas. Tradicinis požiūris į skiemens ilgumą baltų kalbose sieja jį su skiemens priegaide, tačiau kiti kalbos reiškiniai taip pat gali būti sietini su skiemens ilgumu. Lietuvių kalboje skiemens ilgumas gali nulemti pirminio kirčio vietą, tuo tarpu latvių kalboje – tai vienas iš antrinį kirtį apibrėžiančių veiksnių. Keletas balsių ir priebalsių ilgėjimo, trumpėjimo ir išnykimo atvejų gali būti aiškinami remiantis būtinybės atitikti konkretų kiekybinį vienetą prielaida. Todėl atskirais atvejais tradicionalistinis požiūris į ilgųjų skiemenų susiformavimą turėtų būti peržiūrėtas.Reikšminiai žodžiai: Kirtis; Kompensacinis pailgėjimas; Priebalsių geminacija; Priegaidė; Priegaidės; Skiemens ilgumas; Skiemens reikšmė; Skiemens svoris; Compensatory lengthening; Consonant gemination; Stress; Syllable length; Syllable tone; Syllable weight; Tones.
ENAlthough the traditional account of syllable length in the Baltic languages confines itself to its connection with syllable tones, other phenomena are also found to be length sensitive. In Lithuanian, syllable length can influence the position of primary stress, while in Latvian it is one of the factors in secondary stress assignment. Several cases of vowel and consonant lengthening, shortening, and deletion can be explained on the assumption that these processes serve the purpose of fitting into a particular unit of quantity. In some instances, the traditional view of the composition of long syllables may need to be revised. [text from author]
