Mato Slančiausko Gruzdžių valsčiuje surinktos pasakojamosios tautosakos repertuaro ypatumai
LTStraipsnyje aptariami iš Gruzdžių krašto kilusio žymaus lietuvių tautosakos rinkėjo Mato Slančiausko (1850 - 1924) Gruzdžių valsčiuje surinktos tautosakos repertuaro ypatumai, įvertinama šios medžiagos žanrinė įvairovė ir populiarumas. Ši medžiaga taip pat lyginama su likusios Lietuvos teritorijos pasakojamosios tautosakos repertuaru. Straipsnyje aptariamoms pasakoms taikoma A. Aarnės – Thompsono klasifikavimo sistema. Analizuojant M. Slančiausko užrašytą tautosakinę medžiagą iš Gruzdžių krašto, paaiškėja, kad daugiausia M. Slančiauskas Gruzdžių apylinkėse užrašė pasakojamosios tautosakos kūrinių, visų pirma sakmių. Ypač populiarios mitologinės sakmės (daugiausiai – apie žmonių santykius su laumėmis, taip pat apie gyvates), nedaug nuo jų populiarumu atsilieka ir etiologinės sakmės. Didžiausią M. Slančiausko užrašytų pasakų repertuaro dalį sudaro stebuklinės pasakos. Dauguma jų yra visoje Lietuvoje puikiai žinomi kūriniai. Nemažai buvo užrašyta ir pasakojimų – tikrais įvykiais paremtų atsitikimų. Šie pasakojimai išsiskiria lokaliniu savitumu – juose pasakojama Gruzdžių krašto istorinė praeitis, žmonių buitis. Lygindama M. Slančiausko Gruzdžių apylinkėse fiksuotą tautosaką su kitose Lietuvos vietose užrašyta tautosaka, straipsnio autorė daro išvadą, kad dauguma M. Slančiausko užrašytų pasakų yra būdingos Vidurio Lietuvai (ypač stebuklinės pasakos ir pasakos apie gyvūnus), nors nemažai yra ir užrašymų ar kūrinių, populiarių visuose Lietuvos regionuose.Reikšminiai žodžiai: Gruzdžiai; Matas Slančiauskas; Pasakojamoji tautosaka; Populiarumas; Repertuaras; Tautosaka; Ypatumai; Folklor; Gruzdžiai; Matas Slančiauskas; Narrative folkloe; Peculiarity; Popularity; Repertoire; Repertory.
ENThe article describes a variety of narrative folklore genres and its popularity in the area of Gruzdžiai as well as comparison of the data to the repertoires of narrative folklore in other areas of Lithuania. Mostly mythological sagas had been recorded in the Gruzdžiai Valsčius, thus enriching the folklore stocks not only with stories very popular in Lithuania (e.g. about money or witches), but also rather rare sagas about mythical creatures (werewolves, pixies). Miracle fairy-tales had been very popular, while daily-life tales notable for local colour were less hot. Quite a few of etiological and animals stories had also been fixed. The narrations about the Gruzdžiai area historical past and daily life described in detail distinguish themselves by peculiarity. The comparison of the material collected with the common repertoire of narrative folklore in Lithuania exposes fixation of a tradition; i.e., most fairy-tales recorded by Mr. Slančiauskas are typical of the Central Lithuania (especially miracle and animal stories), although there are quite a few of original tales popular in all regions of Lithuania. [From the publication]
