Gruzdžių valsčiaus kryždirbystės tradicijų apžvalga: XIX a. pabaiga-XX a. pirmoji pusė
LTStraipsnyje aptariama kryždirbystės tradicija buvusiame Gruzdžių valsčiuje, gvildenami kryždirbystės raidos klausimai. Tyrinėjamos įvairios kryždirbystės sritys – smulkioji architektūra, paminklų statymo tikslai ir apeigos, dievdirbių kūryba. Šiuo straipsniu stengiamasi pateikti kuo išsamesnių žinių, kurios turėtų pasitarnauti kryždirbystės tradicijų tęstinumui. Dokumentuota Gruzdžių valsčiaus kryždirbystės tradicija siekia XIX amžiaus vidurį; jai būdinga paminklų įvairovė: čia buvo statomi kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ant žemės ir kabinamos į medžius koplytėlės. Valsčiaus kryždirbystės savitumas pasireiškė aukštaitiškų ir žemaitiškų bruožų persipynimu. Gruzdžių valsčius, plytėdamas tarp dviejų didžiųjų regionų, išlaikė bruožus, kurie būdingi Aukštaitijos ir Žemaitijos kryždirbystės paminklams. Čia, kaip ir Žemaitijoje, vyravo koplytstulpiai, bet kaip ir Šiaurės Aukštaitijoje ir Vidurio Lietuvoje aptinkami panašaus tipo kryžiai – su kukliais augalinių motyvų puošmenimis palei kryžmų ir stiebo kraštines bei kukliais spinduliukais kryžmų tarpuose. Valsčiaus dievdirbiai dirbo įvairių siužetų skulptūras ir pardavinėjo jas ne tik valsčiaus miesteliuose. Pardavinėdami savo kūrinius Žemaitijoje, dievdirbiai matė ir žemaičių meistrų darbus, kurie galėjo daryti jiems įtaką, tačiau valsčiaus dievdirbių kūrybai daugiau būdingi aukštaitiški nei žemaitiški bruožai. Paminklų statymo vieta, prasmė ir apeigos ypatingumu neišsiskyrė – tokie patys papročiai gyvavo visoje Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Kryždirbystė, liaudies religija, Gruzdžiai, Žemaitija; Lokalinė etnografija, Grūzdžiai, kryždirbystė; Cross-making, folk religion, Gruzdžiai, Samogitia; Local ethnography, Grūzdžiai, cross-krafting.
ENThe article is about the tradition of cross-making in former Gruzdžiai municipality and its development. Different spheres of cross-making are analysed: small architecture, aims and rituals of gravestone erection, creative work of folk artists. The article intends to reveal as comprehensive knowledge as possible which would be useful for the continuation of the cross-making tradition. A documented tradition of Gruzdžiai municipality cross-making is dated in the middle of the 19th c.; it is characterised by a variety of monuments, ex.: crosses, roofed shrines, wayside shrine, ground shrines and the ones hanging in trees. The originality of cross-making in the municipality had both: the features of Higher Lithuania and Samogitia. Gruzdžiai municipality was between two big regions and contained features characteristic to gravestones made in Higher Lithuania and Samogitia. Here as in Samogitia, wayside shrines prevailed; however crosses with modest decoration of plant motif along the cross and sides of the pole and modest beams between crosses similar to ones in Northern Higher Lithuania and mid Lithuania may be found, as well. Folk artists of the municipality made sculptures of different plots and sold them not only in the towns of the municipality. While selling their works in Samogitia, folk artists saw Samogitian works which may have influenced their own works. However, the works of folk artists of the municipality contain more authentic features than Samogitian ones. The place for monument erection, meaning and rituals did not differ, the same custom was spread in all Lithuania.
