Smuklių (karčemų) laikai

LTStraipsniu siekiama nušviesti Gruzdžių apylinkių smuklių (karčemų) istoriją, kuri vėliausiai prasidėjo 1589 m. įsteigus karališkąją Šiaulių ekonomiją, o savo klasikiniu pavidalu baigėsi kartu su XIX amžiumi. Šiaulių karališkoji ekonomija, vėliau Zubovų ir Naryškinų valdomi Gruzdžių- Naujosios Žagarės dvarai turėjo plačiai išsišakojusį smuklių, kurios buvo ir nakvynės namai, ir pardavinėjo svaigalus, tinklą. Mažesnės smuklės buvo didesnių smuklių padaliniai. Iki trečiojo Lietuvos padalijimo Gruzdžių krašte veikė valstybinės (karališkosios), bažnytinės ir bajoriškosios smuklės bei alaus ir degtinės daryklos. Šiaulių ekonomiją perdavus rusų didikams, valstybinė nuosavybė išnyko, tačiau šį statusą įgijo 1841 m. iš Šiupylių bažnyčios atimta smuklė. Nuo XVIII a. vidurio smuklėse kaip nuomininkai pradeda įsigalėti žydai, o XIX a. jie valdė beveik visas smukles. Iki XVIII a. pabaigos alus ir degtinė buvo gaminami smuklėse. XIX a. svaigalų gamyba buvo specializuota didžiojo Gruzdžių dvaro Beržėnų, Gurbų ir Juodžių varyklose. Nuo XIX a. vidurio degtinės varyklos tapo oficialiai registruotos, perėjo prie valstybės nustatyto degtinės standarto. Gruzdžių krašto smuklės nesiskyrė nuo Lietuvoje paplitusių smuklių tipų. Po vienu stogu glaudėsi pati smuklė su smuklininku, aptarnavimo ir nakvynės kambariais bei patalpa kinkiniui - arklinė. Baudžiavos panaikinimas, įsigalinti laisva rinka, geležinkelių transporto, geresnių kelių atsiradimas, valstybės monopolio svaigalams įvedimas lėmė, kad smuklių „gadynė" klasikiniu pavidalu baigėsi su XIX amžiumi.Reikšminiai žodžiai: Alaus daryklos; Alaus ir degtinės varykla; Alus; Degtinė; Gruzdžiai; Gruzdžių apylinkės; Karčemos; Karčiama; Nakvynės namai; Smuklė; Smuklės; Spirito varykla; Tradicinis gyvenimo būdas; Žemaitija (Samogitia); Beer; Beer and vodka distillery; Breweries; Distillery; Gruzdžiai; Gruzdžiai surroundings; Hostel; Hosterly; Inn; Pubs; Samogitia; Taverns; Traditional way of living; Vodka.

ENThe aim of the article is to describe the public houses of Gruzdžiai area. At the latest they appeared in 1589 after the establishment of Šiauliai royal economy and disappeared in its classic form at the end of the 19th c. Šiauliai royal economy that later was known as manors of Gruzdžiai-Naujoji Žagarė possessed by Zubovai and Naryškinai had a wide net of public houses that served as lodging-houses and sold alcohol. Little public houses where the subdivisions of larger ones. Until the third division of Lithuania, there were state (royal), church and noble distilleries and breweries in Gruzdžiai area. When Šiauliai economy was disposed to Russian noblemen, the state ownership disappeared but the status was assigned to a public house forfeited from Šiupyliai church in 1841. In the middle of the 18th c, Jews had started to rent and administer the public houses and in the 19th c. they were the administers of almost all public houses. Until the end of the 18th c., beer and vodka was produced in public houses. In the 19th c., the production of alcohol was specialized and produced in Beržėnai, Gurbai and Juodžiai distilleries of Gruzdžiai manor. In the middle of the 19th c., the distilleries became officially registered and the state determined standard for spirits was achieved. Gruzdžiai area public houses were similar to the ones typical in Lithuania. The public house, rooms for host and guests, premises for services and stables were under the same roof. The disappearance of public houses in the 19th c. was determined by the abolition of corvee, the appearance of free market, the improvement of rail transport and roads and the appearance of the state monopoly of spirits.