Papročių teisės reliktai Gruzdžių apylinkėse

LTStraipsnis skirtas Gruzdžių apylinkių etnokultūriniams tyrimams. Iš pačių seniausiųjų Gruzdžių seniūnijos gyventojų pasakojimų galima nors iš dalies atkurti šių apylinkių kaimų bendruomeninį gyvenimą rėžiniuose, kuris rėmėsi senovės tradicija, apibrėžta papročiais ir iš jų išsirutuliojusiomis paprotinės teisės normomis. Šiame straipsnyje į buvusį kaimų gyvenimą mėginama pažvelgti daugiau papročių teisės aspektu. Darbe aptariama žemės teisė ir žemėnauda. Visuose tirtuose kaimuose iki išsiskirstant vienkiemiais buvo Valakų reformos metu įdiegta trilaukė sėjomaina. Valstiečių kiemai kiekviename iš trijų laukų turėjo po vieną ar daugiau rėžių. Rėžių skaičius priklausė nuo žemės vienodumo lauke ir nuo lauko formos. Kaimuose gyvavo bendro gyvulių ganymo tradicija. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia aprašomi kaimai gyvulius ganė bendrai. Ganymo laikotarpiu kiekvienas kaimas samdė piemenų vyresnįjį – kerdžių. Darbe detaliau aptariama kaimo sueigų eiga ir prievolinė teisė. Ūkininkų gyvenimas buvo susijęs su įvairiomis sutartimis (pirkimo-pardavimo, mainų, nuomos, rangos, samdos), kuriomis jie įsipareigojo kitai šaliai atlikti tam tikrus veiksmus mainais, už tai ką nors gaudami. Iki Antrojo pasaulinio karo pirkimo-pardavimo sutartys daugiausia buvo sudaromos turguose ir parduotuvėse, taip pat ūkininkų namuose. Straipsnyje taip pat nusakoma šeimos ir paveldėjimo teisė, pagal kurią visi vaikai, sveiki ar ligoti, turėjo teisę į tėvų turto dalį. Aptariamos papročių teisės normos, kurios veikė kartu su dorovės ir religijos normomis.Reikšminiai žodžiai: Gruzdžių apylinkės; Kaimo sueiga; Lokalinė etnografija, Grūzdžių kraštas, paprotinė teisė; Paprotinė teisė; Tradiciniai amatai; Tradicinė gyvensena; Tradicinė kultūra; Customary law; Gruzdžiai surroundings; Local history, Grūzdžiai district, unwritten law; Rural Conference; Traditional culture; Traditional handicrafts; Traditional way of living; Unwritten law.

ENThe article is dedicated to the ethno-cultural research of the surrounding country of Gruzdžiai. Stories told by the oldest dwellers of Gruzdžiai eldership can allow, at least to some extent, to restore the community life of these surrounding villages in “rėžiniai”, which were based on an ancient tradition, defined by customs and customary law that originated from them. In this article, an attempt is made to look at the life of the former village rather in the aspect of customary law. The article deals with the law of land and land use. Before the division of the farmsteads, three-field rotation implemented during the Wallach reform was present in all the three villages. In each of three fields, farmers’ courtyards had one or more strips (“rėžis”). The number of strips depended on the uniformity within the field and on the shape of the field. In villages, there was a tradition of common cattle grazing. Before the First World War, the villages described grazed cattle together. During the grazing period, each village hired an elder shepherd – herder. The paper discusses the details of the course of village meetings process and contract law. Farmers’ life was associated with various contracts (sale and purchase, exchange, rent, work, and hire) whereby they committed themselves to the other party to perform certain actions in return for something. Before the Second World War, sales contracts were concluded mainly at markets and grocery stores as well as at farmers’ homes. The article also describes the family and inheritance law, according to which all children, either healthy or diseased, were entitled to the assets of the parents. It also discusses the common law rules that were in force in conjunction with the rules of morality and religion.